Žymūs Lietuvos žmonės
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gruodžio mėnesį
1 d. 1882 m. gimė Levas Karsavinas. Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba.
2 d. 1612 m. gimė Jonušas Radvila. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas, Kėdainių sutarties (1655 m) iniciatorius. Vadovavo LDK kariuomenei per Bohdano Chmelnyckio ukrainiečių kazokų sukilimą ir per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Rusija.
2 d. 1884 m. gimė Vaclovas Biržiška. Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, enciklopedininkas, Lietuvos universiteto profesorius.
2 d. 1886 m. gimė Pranas Dovydaitis. 20 a. Lietuvos valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos ministras pirmininkas (1919). Apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius.
3 d. 1898 m. gimė Robertas Antinis. Lietuvos dailininkas, skulptorius. Didžiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – dekoratyvinės skulptūros (Eglė žalčių karalienė 1958, pastatyta 1960 Palangoje, Dūdorius 1963, pastatyta 1975 Panevėžyje, Kova 1970, pastatyta 1981 Kaune, Bičiulystė, pastatyta 1981 Klaipėdoje)
3 d. 1910 m. gimė Vladas Drėma. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nacionalinės premijos laureatas (1992 m.)
4 d. 1871 m. gimė Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Pirmasis Lietuvos Respublikos uosto Klaipėdoje viršininkas. Prisidėjo kuriant Lietuvos laivyną, Jūrininkų mokyklą, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius.
4-5 d. 1905 m. Vilniuje, Vilniaus miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) vyko lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, liekant Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą. Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.
16 d. 1882 m. gimė Tadas Ivanauskas. Lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941).
17 d. 1866 m. gimė Kazys Grinius. Trečiasis Lietuvos prezidentas, lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas. Gydytojas.
19 d. 1863 m. gimė Pranas Mašiotas. Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas.
20 d. 1884 m. gimė Juozas Gruodis. Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.
20 d. 1903 m. gimė Antanas Šabaniauskas. 20 a. lietuvių dainininkas (lyrinis tenoras). Lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas.
20 d. 1919 m. gimė Eduardas Balsys. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
20 d. 1930 m. gimė Henrikas Šablevičius. Lietuvių dokumentinio kino klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1989). Gedimino ordino Riterio kryžius (2001), Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, ne vienos lietuvių kino dokumentininkų kartos mokytojas. Žymiausi mokiniai: J. Lapinskaitė, A. Matelis, A. Stonys.
20 d. 1932 m. gimė Vladas Vildžiūnas 20 a.–21 a. pradžios lietuvių skulptorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2012 m.).
22 d. 1885 m. gimė Kipras Petrauskas. Žymus Lietuvos dainininkas (tenoras).
24 d. 1798 m. gimė Adomas Mickevičius. Lietuvos ir Lenkijos poetas.
24 d. 1922 m. gimė Jonas Mekas 20–21 a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Lietuvos nacionalinė premija (1995 m.).
24 d. 1940 m. gimė Bronius Radzevičius. Lietuvos prozininkas.
30 d. 1860 m. gimė Jonas Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Išdėstė bendrinės lietuvių kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.
31 d. 1858 m. gimė Vincas Kudirka. Prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos himno autorius.
31 d. 1860 m. gimė Silvestras Žukauskas. Lietuvos karo veikėjas, vyriausiasis kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karo generolas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XIX amžius
Po ATR III padalijimo (1795 m.) Rusijos imperija aneksavo likusias LDK žemes (išskyrus Prūsijai atitekusią Užnemunę). 1797 m. įkurta Lietuvos gubernija (1801 m. suskirstyta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas). Iškart imta riboti bajorų luomines politines teises.
Imperatoriaus Aleksandro I valdymo (1801–1825 m.) pradžioje Rusijos režimas Lietuvoje sušvelnėjo. 1802–1804 m. vykdyta švietimo reforma, įsteigta Vilniaus švietimo apygarda, kuriai vadovavo Vilniaus universitetas.
Tikėdamiesi Napoleono I pagalbos atkuriant LDK, Lietuvos bajorai palankiai sutiko Prancūzijos kariuomenę, 1812 m. birželį okupavusią Lietuvą.
Lietuvos bajorai aktyviai įsitraukė į 1830–1831 m. sukilimą. Po sukilimo Nikolajaus I (1825–1855 m.) režimas sugriežtėjo visoje Rusijos imperijoje, ypač Lietuvoje. Sustiprėjo šalies rusifikacija – įrodinėta, kad iki Krėvos sutarties ir lietuvių krikšto Lietuva buvo lietuvių ir rusų valstybė, kurioje vyravo rusai, rusiška civilizacija ir kultūra. Į svarbiausias valdžios ir valdymo pareigybes pradėta skirti tik rusų bajorus. 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas. Galutinai panaikintas Lietuvos Statutas (1840 m.) ir įvesti Rusijos įstatymai. Nuo V dešimtmečio buvusią LDK oficialiai vis dažniau imta vadinti Šiaurės vakarų kraštu, iš gubernijų pavadinimų išbrauktas Lietuvos vardas.
Imperatorius Aleksandras II (valdė 1855–1881 m.) po 1856 m. pralaimėto Krymo karo sušvelnino režimą visoje Rusijoje (ir Lietuvoje). Buvo amnestuoti visi politiniai tremtiniai – 1830–1831 m. sukilimo dalyviai. 1861 m. panaikinta baudžiava (valstiečių reforma), įteisintas valstiečių luomas ir jo savivalda.
1863–1864 m. sukilimu baigėsi bajoriškasis išsivadavimo kovų Lietuvoje etapas. Vilniaus generalgubernatorius M.Muravjovas žiauriai baudė sukilėlius, pradėjo nuožmią šalies rusifikaciją. Nuo 1864 m. buvo steigiamos rusiškos pradinės mokyklos, jų mokytojais skiriami rusai iš etninės Rusijos vidinių gubernijų, mokoma tik rusiškai, lietuviams krašte uždrausta gauti valstybines valdininkų ir tarnautojų pareigas. Nuo 1864 m. pradėta įgyvendinti lietuvių spaudos draudimą. Lietuvių tauta aktyviai priešinosi rusifikacijai – knygnešiai slapta per sieną gabeno draudžiamą lietuvišką literatūrą. Vienintelė organizuota institucija, kuri priešinosi rusfikacijai, buvo Katalikų Bažnyčia. Žemaičių vyskupas M.Valančius 1867–1869 m. suorganizavo slaptą lietuviškų religinių knygų leidybą Mažojoje Lietuvoje ir jas į Didžiąją Lietuvą gabenančių knygnešių tinklą.
XIX a. 7 dešimtmetyje–XX a. pradžioje lietuvių tautinis judėjimas tapo masinis, jame įsivyravo naujos kartos pasaulietinė inteligentija. Tautinio judėjimo židiniai kūrėsi Maskvos, Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetuose. Mažojoje Lietuvoje pradėta leisti lietuvišką periodinę spaudą (Aušra, Tėvynės Sargas, Varpas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga). Nuo XIX a. 9 dešimtmečio lietuvių inteligentai jau puoselėjo Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas. Stiprėjančio tautinio judėjimo nepajėgė sustabdyti ir griežtas Aleksandro III valdymas (1881–1896 m.). Rusifikacinė politika patyrė nesėkmę.
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
Alytaus apskritis
Kauno apskritis
Klaipėdos apskritis
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Įžymių žmonių parodos
2021 m. gegužės 13 d. – 2022 m. kovo 13 d. Atsinaujinusioje Vilniaus paveikslų galerijoje Pranciškui Smuglevičiui skirta paroda.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus gegužės 13 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atvėrė ilgai lauktą parodą „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“, supažindinančią lankytojus su šios žymios klasicizmo laikotarpio asmenybės gyvenimu Italijoje ir Lietuvoje bei plačiu kūrybos spektru. Paroda veiks iki 2022 m. kovo 13 d.
Daugiau informacijos: https://www.lndm.lt/pranciskus-smuglevicius-nuo-antikines-romos-iki-vilniaus-universiteto/
Nuotr. Pranciškus Smuglevičius. Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius. Apie 1775 m. LNDM
2021 m. spalio 19 d. – 2022 m. sausio 16 d. KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje
Paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2021 m. spalio 19 d. atidaryta įspūdinga ir XVIII a. pabaigos Lietuvos istorijos mažai pažintus kontekstus atskleidžianti tarptautinė paroda, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms.
XVIII a. pabaigoje pasaulyje buvo priimti trys svarbūs dokumentai, padėję pamatus moderniai visuomenei: Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaracija (1776), Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija Prancūzijoje (1789) bei Gegužės 3-iosios konstitucija Abiejų Tautų Respublikoje (1791). Visus šiuos dokumentus vienijo bendra Apšvietos epochos laisvės dvasia. Gegužės 3-iosios konstitucijos negalima lyginti su radikaliais Prancūzijos revoliucijos dokumentais, tačiau būtent ši Konstitucija tapo riba tarp senosios Lietuvos ir Lenkijos bajoriškosios demokratijos sistemos bei moderniųjų laikų pilietinės visuomenės formavimosi.
2021 m. lapkričio 20 d. – 2022 vasario 20 d. Jonas Mekas ir Niujorko avangardas
Atidaroma unikali tarptautinė paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“, pristatanti Jono Meko filmus, jo intelektinį ir organizacinį darbą, puoselėjant nepriklausomą kiną, bei jo bendraminčių Amerikos avangardinio kino kūrėjų darbus.
Paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ atveria itin platų pasaulinio garso kino kūrėjo Jono Meko (1922–2019) kūrybinės veiklos spektrą, aprėpdama ne tik jo filmus, bet ir intelektinį bei organizacinį darbą, puoselėjant naują požiūrį į kiną – kaip savarankišką meno rūšį. Pagrindinis dėmesys skiriamas pirmiesiems trims J. Meko veiklos Niujorke dešimtmečiams – nuo 1949 m. iki 8-ojo dešimtmečio pabaigos.
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius.
Daugiau informacijos: https://www.lndm.lt/jonas-mekas-ir-niujorko-avangardas/
Nuotr. Jonas Mekas prie užmūryto pagrindinio įėjimo į įsigytą teismo pastatą, kuriame netrukus įsikurs Antologijos filmų archyvas, 1979. Jonas Mekas Estate nuosavybė
