Žymūs Lietuvos žmonės
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gruodžio mėnesį
1 d. 1882 m. gimė Levas Karsavinas. Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba.
2 d. 1612 m. gimė Jonušas Radvila. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas, Kėdainių sutarties (1655 m) iniciatorius. Vadovavo LDK kariuomenei per Bohdano Chmelnyckio ukrainiečių kazokų sukilimą ir per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Rusija.
2 d. 1884 m. gimė Vaclovas Biržiška. Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, enciklopedininkas, Lietuvos universiteto profesorius.
2 d. 1886 m. gimė Pranas Dovydaitis. 20 a. Lietuvos valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos ministras pirmininkas (1919). Apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius.
3 d. 1898 m. gimė Robertas Antinis. Lietuvos dailininkas, skulptorius. Didžiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – dekoratyvinės skulptūros (Eglė žalčių karalienė 1958, pastatyta 1960 Palangoje, Dūdorius 1963, pastatyta 1975 Panevėžyje, Kova 1970, pastatyta 1981 Kaune, Bičiulystė, pastatyta 1981 Klaipėdoje)
3 d. 1910 m. gimė Vladas Drėma. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nacionalinės premijos laureatas (1992 m.)
4 d. 1871 m. gimė Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Pirmasis Lietuvos Respublikos uosto Klaipėdoje viršininkas. Prisidėjo kuriant Lietuvos laivyną, Jūrininkų mokyklą, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius.
4-5 d. 1905 m. Vilniuje, Vilniaus miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) vyko lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, liekant Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą. Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.
13 d. 1930 m. gimė Vytautė Žilinskáitė. Lietuvių rašytoja. Buvo labai vertinama už kūrinius vaikams. Už kūrybą rašytoja apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Vaikų literatūros premija (2007 m.), įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija (2022 m.). 1948–58 buvo Lietuvos moterų tinklinio rinktinės narė.
16 d. 1882 m. gimė Tadas Ivanauskas. Lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). 1937 m. jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, 1938 m. – Kauno zoologijos sodas.
17 d. 1866 m. gimė Kazys Grinius. Trečiasis Lietuvos prezidentas, lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas. Gydytojas.
19 d. 1863 m. gimė Pranas Mašiotas. Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas.
19 d. 1908 m. gimė Vytautas Valteris Jonas Budriūnas. Lietuvių ir JAV krepšininkas. Metimų į krepšį pašokus viena ranka ir kabliu vienas pradininkų. 1939 m. Europos krepšinio čempionas (pelnė 73 taškus).
19 d. 1964 m. gimė Arvydas Sabonis. Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, 1982 m. pasaulio čempionas. 6 kartus (1984–1999 m.) geriausias Europos metų krepšininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų 2010 m. įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, 2011 m. į NBA Krepšinio šlovės muziejų.
20 d. 1884 m. gimė Juozas Gruodis. Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.
20 d. 1903 m. gimė Antanas Šabaniauskas. 20 a. lietuvių dainininkas (lyrinis tenoras). Lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas.
20 d. 1919 m. gimė Eduardas Balsys. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
20 d. 1930 m. gimė Henrikas Šablevičius. Lietuvių dokumentinio kino klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1989). Gedimino ordino Riterio kryžius (2001), Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, ne vienos lietuvių kino dokumentininkų kartos mokytojas. Žymiausi mokiniai: J. Lapinskaitė, A. Matelis, A. Stonys.
20 d. 1932 m. gimė Vladas Vildžiūnas. Lietuvių skulptorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2012 m.).
22 d. 1885 m. gimė Kipras Petrauskas. Žymus Lietuvos dainininkas (tenoras). 1920 m. su kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė profesionalųjį lietuvių operos teatrą – Operos vaidyklą. Tais pačiais metais gruodžio 31 d. šio teatro pirmajame spektaklyje – G.Verdi operoje „Traviata“ – dainavo Alfredo partiją.
24 d. 1798 m. gimė Adomas Mickevičius. Lietuvos ir Lenkijos poetas. Kilęs iš senos lietuvių bajorų šeimos, kuri laikė save lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Į literatūros istoriją įėjo kaip kovingas romantikas. Istorinėse poemose „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ aukštino lietuvių kovas su kryžiuočiais.
24 d. 1922 m. gimė Jonas Mekas 20–21 a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Lietuvos nacionalinė premija (1995 m.).
24 d. 1940 m. gimė Bronius Radzevičius. Lietuvos prozininkas. Žymiausiame romane „Priešaušrio vieškeliai“ atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991 m.)
30 d. 1860 m. gimė Jonas Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Išdėstė bendrinės lietuvių kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.
31 d. 1858 m. gimė Vincas Kudirka. Prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos himno autorius.
31 d. 1860 m. gimė Silvestras Žukauskas. Lietuvos karo veikėjas, vyriausiasis kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karo generolas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai