Žymūs Lietuvos žmonės
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Lapkričio mėnesį
2 d. 1862 m. gimė Jonas Mačiulis-Maironis. Žymiausias 19 a. pabaigos–20 a. pradžios lietuvių poetas, katalikų kunigas. Prelatas.
3 d. 1926 m. gimė Valdas Adamkus. Penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998–2003 m. ir 2004–2009 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas, ekologas.
4 d. 1930 m. gimė Vytautas Andziulis. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, spaustuvininkas. 1978–1981 m. Salių kaime prie Kauno po savo gyvenamuoju namu buvo įrengęs nelegalią spaustuvę‑leidyklą „ab“. Joje 1981–1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokius antisovietinio pasipriešinimo leidinius.
5 d. 1885 m. gimė Vladas Jurgutis. Lietuvių politikas, ekonomistas. Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas. Pirmasis Lietuvos banko valdytojas, vadinamas lito tėvu.
6 d. 1879 m. gimė Kazimieras Būga. Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“. Nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę.
6 d. 1938 m. gimė Leonardas Gutauskas. Lietuvių rašytojas, tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001 m.)
7 d. 1790 m. gimė Karolis Podčašinskis. Lietuvių architektas, architektūros teoretikas. Vėlyvojo klasicizmo atstovas. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje. Svarbiausias projektas – Šv.Jonų bažnyčios rekonstrukcija.
8 d. 1784 m. gimė Teodoras Narbutas. Lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. Svarbiausias veikalas – lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ – pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija. Didžiausiame savo apimtimi Lietuvos istorijos veikale aprašomi įvykiai nuo seniausių laikų iki paskutinio Gediminaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m.
8 d. 1884 m. gimė Zigmas Žemaitis. Lietuvos fizikas, matematikas, kultūros ir visuomenės veikėjas. VU rektorius.
8 d. 1931 m. gimė Jurgis Mačiūnas. Lietuvių išeivijos menininkas. Dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas.
8 d. 1950 m. gimė Ričardas Gavelis. Lietuvių rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį.
13 d. 1806 m. gimė Emilija Pliaterytė. Grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark.
13 d. 1885 m. gimė Martynas Yčas. Lietuvių politikas, visuomenės veikėjas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų (1914 m.), 1915–1917 m. pirmininkas. Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. nepriklausomos Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės, 1918–1919 m. finansų ministras.
14 d. 1866 m. gimė Justinas Staugaitis. Vyskupas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas. Prelatas (1924 m.). Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo, I ir II Seimų narys, 1923–1924 m. ir 1926 m. Seimo pirmininkas.
14 d. 1890 m. gimė Vytautas Kairiūkštis. Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas.
14 d. 1925 m. gimė Vaclovas Intas. Gydytojas, akmenų kolekcininkas. 1957 m. Mosėdyje įkūrė unikalių akmenų muziejų.
14 d. 1961 m. gimė Jurga Ivanauskaitė. 20–21 a. lietuvių rašytoja, dailininkė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.). 2008 m. įsteigta Jurgos Ivanauskaitės vardo premija. 
16 d. 1893 m. gimė Kazys Binkis. 20 a. pradžios lietuvių rašytojas, avangardistas, žymiausias keturvėjininkas.
17 d. 1520 m. gimė Martynas Mažvydas. 16 a. lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios knygos lietuvių kalba parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
17 d. 1904 m. gimė Salomėja Nėris. Lietuvių poetė.
18 d. 1881 m. gimė Juozas Zikaras. Vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius.
21 d. 1952 m. gimė Eimuntas Nekrošius.Vienas žymiausių 20–21 a. lietuvių teatro režisierių. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1997 m.).
23 d. 1851 m. gimė Jonas Basanavičius. 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas. Parengė pirmuosius Aušros numerius (1883). Didžiojo Vilniaus seimo, Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius. Lietuvių konferencijos (1917 m.) pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys. Vasario 16 Akto signataras.
23 d. 1881 m. gimė Petras Rimša. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės lietuvių skulptorių, grafikas, medalistas.
24 d. 1714 m. gimė Tomas Žebrauskas. Astronomas, matematikas ir architektas, kunigas jėzuitas. Reformavo tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, įkūrė fizikos ir astronomijos kabinetus. Parengė Vilniaus universiteto observatorijos projektą, buvo pirmasis jos direktorius. Rekonstravo Šv.Ignoto bažnyčią Vilniuje, suteikė jai rokoko formas.
24 d.1930 m. gimė Adolfas Laimutis Telksnys. Inžinierius elektrotechnikas, informatikas. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2008 m.).
26 d.1926 m. gimė Galina Dauguvietytė. 20–21 a. lietuvių televizijos režisierė, scenaristė, aktorė. Adovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.).
27 d.1881 m. gimė Konstantinas Šakenis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1927–1934 m. švietimo ministras. 1934–1940 m. valstybės kontrolierius. 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1930 m.), Gedimino 1 laipsnio (1938 m.) ordinais.
27 d.1926 m. gimė Laimonas Noreika. 20–21 a. lietuvių aktorius. Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1993 m.), Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.)
27 d. 1929 m. gimė Vytautas Statulevičius. Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1972 m.).
28 d. 1911 m. gimė Beatričė Grincevičiūtė. 20 a. lietuvių dainininkė (sopranas). Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. Nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai. 
29 d. 1901 m. gimė Juozas Grušas. 20 a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų. Parašė per 20 draminių veikalų – „Herkus Mantas“, (1957), „Meilė, džiazas ir velnias“, (1967), „Barbora Radvilaitė“ (1971), „Švitrigaila“ (1976) ir kt.
29 d. 1910 m. gimė Antanas Škėma. Lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius. Vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų. Garsiausias kūrinys – romanas Balta drobulė (1958).
30 d. 1427 m. gimė Kazimieras Jogailaitis. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų. Pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis. Jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas. Manoma, kad Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai.
30 d. 1768 m. gimė Andrius Sniadeckis. Chemikas, gydytojas. Biochemijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba „Chemijos pradmenys“ (Początki chemiji 2 t. 1800 m., lietuvių kalba 2004 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Lietuvos istorija. XX amžius
1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas.
Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.
1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu
1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika
1940-1941 m. SSRS okupacija
1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija.
Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.
1944-1990 m. SSRS okupacija
1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.
1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai
Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: https://zymuszmones.lt/images/Galerija/VLE%20iskiliausiu%20zmoniu%20sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.
Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite mums.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.
Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai
