Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos

Lapkričio mėnesį

2 d. 1862 m. gimė Jonas Mačiulis-Maironis. Žymiausias 19 a. pabaigos–20 a. pradžios lietuvių poetas, katalikų kunigas. Prelatas.

3 d. 1926 m. gimė Valdas Adamkus. Penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998–2003 m. ir 2004–2009 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas, ekologas.

4 d. 1930 m. gimė Vytautas Andziulis. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, spaustuvininkas. 1978–1981 m. Salių kaime prie Kauno po savo gyvenamuoju namu buvo įrengęs nelegalią spaustuvę‑leidyklą „ab“. Joje 1981–1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokius antisovietinio pasipriešinimo leidinius.

5 d. 1885 m. gimė Vladas Jurgutis. Lietuvių politikas, ekonomistas. Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas. Pirmasis Lietuvos banko valdytojas, vadinamas lito tėvu.

6 d. 1879 m. gimė Kazimieras Būga. Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“. Nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę.

6 d. 1938 m. gimė Leonardas Gutauskas. Lietuvių rašytojas, tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001 m.)

7 d. 1790 m. gimė Karolis Podčašinskis. Lietuvių architektas, architektūros teoretikas. Vėlyvojo klasicizmo atstovas. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje. Svarbiausias projektas – Šv.Jonų bažnyčios rekonstrukcija.

8 d. 1784 m. gimė Teodoras Narbutas. Lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. Svarbiausias veikalas – lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ – pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija. Didžiausiame savo apimtimi Lietuvos istorijos veikale aprašomi įvykiai nuo seniausių laikų iki paskutinio Gediminaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m. 

8 d. 1884 m. gimė Zigmas Žemaitis. Lietuvos fizikas, matematikas, kultūros ir visuomenės veikėjas. VU rektorius.

8 d. 1931 m. gimė Jurgis Mačiūnas. Lietuvių išeivijos menininkas. Dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas.

8 d. 1950 m. gimė Ričardas Gavelis. Lietuvių rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį.

13 d. 1806 m. gimė Emilija Pliaterytė. Grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark.

13 d. 1885 m. gimė Martynas Yčas. Lietuvių politikas, visuomenės veikėjas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų (1914 m.), 1915–1917 m. pirmininkas. Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. nepriklausomos Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės, 1918–1919 m. finansų ministras.

14 d. 1866 m. gimė Justinas Staugaitis. Vyskupas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas. Prelatas (1924 m.). Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo, I ir II Seimų narys, 1923–1924 m. ir 1926 m. Seimo pirmininkas.

14 d. 1890 m. gimė Vytautas Kairiūkštis. Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas.

14 d. 1925 m. gimė Vaclovas Intas. Gydytojas, akmenų kolekcininkas. 1957 m. Mosėdyje įkūrė unikalių akmenų muziejų.

14 d. 1961 m. gimė Jurga Ivanauskaitė. 20–21 a. lietuvių rašytoja, dailininkė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.). 2008 m. įsteigta Jurgos Ivanauskaitės vardo premija.

16 d. 1893 m. gimė Kazys Binkis. 20 a. pradžios lietuvių rašytojas, avangardistas, žymiausias keturvėjininkas.

17 d. 1520 m. gimė Martynas Mažvydas. 16 a. lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios knygos lietuvių kalba parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

17 d. 1904 m. gimė Salomėja Nėris. Lietuvių poetė.

18 d. 1881 m. gimė Juozas Zikaras. Vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius.

21 d. 1952 m. gimė Eimuntas Nekrošius.Vienas žymiausių 20–21 a. lietuvių teatro režisierių. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1997 m.).

23 d. 1851 m. gimė Jonas Basanavičius. 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas. Parengė pirmuosius Aušros numerius (1883). Didžiojo Vilniaus seimo, Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius. Lietuvių konferencijos (1917 m.) pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys. Vasario 16 Akto signataras.

23 d. 1881 m. gimė Petras Rimša. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės lietuvių skulptorių, grafikas, medalistas.

24 d. 1714 m. gimė Tomas Žebrauskas. Astronomas, matematikas ir architektas, kunigas jėzuitas. Reformavo tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, įkūrė fizikos ir astronomijos kabinetus. Parengė Vilniaus universiteto observatorijos projektą, buvo pirmasis jos direktorius. Rekonstravo Šv.Ignoto bažnyčią Vilniuje, suteikė jai rokoko formas.

24 d.1930 m. gimė Adolfas Laimutis Telksnys. Inžinierius elektrotechnikas, informatikas. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2008 m.).

26 d.1926 m. gimė Galina Dauguvietytė. 20–21 a. lietuvių televizijos režisierė, scenaristė, aktorė. Adovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.).

27 d.1881 m. gimė Konstantinas Šakenis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1927–1934 m. švietimo ministras. 1934–1940 m. valstybės kontrolierius. 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1930 m.), Gedimino 1 laipsnio (1938 m.) ordinais.

27 d.1926 m. gimė Laimonas Noreika. 20–21 a. lietuvių aktorius. Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1993 m.), Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.)

27 d. 1929 m. gimė Vytautas Statulevičius. Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1972 m.).

28 d. 1911 m. gimė Beatričė Grincevičiūtė. 20 a. lietuvių dainininkė (sopranas). Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. Nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai.

29 d. 1901 m. gimė Juozas Grušas. 20 a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų. Parašė per 20 draminių veikalų – „Herkus Mantas“, (1957), „Meilė, džiazas ir velnias“, (1967), „Barbora Radvilaitė“ (1971), „Švitrigaila“ (1976) ir kt.

29 d. 1910 m. gimė Antanas Škėma. Lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius. Vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų. Garsiausias kūrinys – romanas Balta drobulė (1958).

30 d. 1427 m. gimė Kazimieras Jogailaitis. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų. Pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis. Jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas. Manoma, kad Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai.

30 d. 1768 m. gimė Andrius Sniadeckis. Chemikas, gydytojas. Biochemijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba „Chemijos pradmenys“ (Początki chemiji 2 t. 1800 m., lietuvių kalba 2004 m.).

Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Skaityti daugiau...

Lietuvos istorija. XX amžius

1795-1914 m. Rusijos imperijos valdymas

Valdant imperatoriui Nikolajui II (1896–1917 m. ) 1904–1906 m. buvo atsisakyta vadinamųjų rusų pradų atkūrimo programos: 1903 m. pažadėta tikėjimo laisvė, 1904 m. panaikintas lietuvių spaudos draudimas, nuo 1905 m. leista mokyklose mokyti tikybos lietuviškai, lietuviams dirbti mokytojais. Rusijos 1905–1907 m. revoliucija privertė daryti politinių nuolaidų visoje Rusijos imperijoje. 1905 m. leista steigti kai kurias politines partijas, nuo 1906 m. buvo renkama Valstybės Dūma (atstovais išrinkta ir lietuvių), 1906 m. leista steigti visuomenines draugijas, bet 1905–1910 m. Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos gubernijose galiojo sustiprintos apsaugos padėtis. Rusijos valdžia labiau toleravo nuosaikesnes katalikiškos krypties draugijas ir spaudą.

1914-1918 m. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė per 1914 m. vasaros ir 1915 m. žiemos kampanijas Rytų Prūsijoje patyrė pralaimėjimą ir 1915 m. pavasarį Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. 1915 m. kovą ji užėmė Šiaulius, rugpjūtį – Kauną, rugsėjį – Vilnių. Į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti apie 60 000 ir iš Lietuvos pasitraukė arba buvo išvaryti apie 300 000 Lietuvos gyventojų, evakuota apie 1/3 įmonių, dalis įstaigų, archyvų, išvežta kultūros vertybių. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje vokiečiai įkūrė Oberostą. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir remti Vokietijos ūkį, vykdytos rekvizicijos.

1918-1940 m. Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Paskelbus Vasario 16 Aktą Vokietija pripažino Lietuvą 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos pagrindu, o Vasario 16 Aktas įgijo reikšmės tik į 1918 m. pabaigą, Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą. Iki tol Lietuvos Taryba tebuvo formali administracinė įstaiga, sprendė tik kai kuriuos kultūros ir švietimo klausimus. Vokietijoje 1918 m. rudenį kilus vidaus krizei ir patyrus karinių nesėkmių 1918 m. spalį okupuotoms tautoms buvo leista sudaryti savo vyriausybes. Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją ir kitą dieną perėmė krašto valdymą. Ankstesnis sprendimas dėl monarchijos atkūrimo buvo atidėtas. 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinta A. Voldemaro vadovaujama pirmoji Lietuvos vyriausybė.

1940-1941 m. SSRS okupacija

SSRS nepavykus užimti Suomijos ir Vokietijai pergalingai kariaujant Vakarų fronte SSRS ėmė atvirai grasinti Baltijos šalims. 1940 05 25 ji apkaltino Lietuvą provokacijomis prieš SSRS kariuomenės įgulas. 1940 06 14 ultimatumu Lietuvai SSRS pareikalavo sudaryti naują vyriausybę ir įsileisti neribotą SSRS karinį kontingentą. Nepareiškusi oficialaus protesto Lietuvos vyriausybė patenkino visus SSRS ultimatumo reikalavimus. 1940 m. birželio 15 d. A. Smetona perdavė prezidento pareigas A. Merkiui ir pasitraukė į Vokietiją. 1940 m. birželio 15 d. ryte SSRS kariuomenė (15 divizijų, apie 150 000 karių) įžengė į Lietuvą. Prasidėjo SSRS okupacijos laikotarpis, nors ne visi gyventojai ir net valstybės veikėjai tai iš karto suprato. Rugpjūčio 3 d. Letuva buvo prijungta į SSRS.

1941-1944 m. Antrasis Pasaulinis karas. Vokietijos okupacija

Nacių Vokietijos vadų planuojamoje vadinamojoje Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą traktavo kaip okupuotą SSRS dalį ir per visą karą vengė pažadų dėl Lietuvos valstybingumo.
Nacių Vokietijos okupacija Lietuvoje truko daugiau kaip 3 metus. Po pirmųjų SSRS okupacijos ir aneksijos metų didesnė lietuvių tautos dalis draugiškai sutiko Vokietijos kariuomenę, bet J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) vadovaujamą Lietuvos laikinąją vyriausybę vokiečiai ignoravo, o 1941 m. rugpjūtį privertė nutraukti veiklą. Iki 1941 m. liepos pabaigos Lietuvą valdė vokiečių karinė administracija, paskui buvo įvestas civilinis okupacinis valdymas. Lietuva pavadinta Lietuvos generaline sritimi ir tapo sudėtine Ostlando, arba Rytų krašto, reicho komisariato dalimi.

1944-1990 m. SSRS okupacija

1944 m. vasarą–1945 m. pradžioje nacių Vokietijos okupaciją Lietuvoje pakeitė stalininės SSRS okupacija. Demografinę padėtį Lietuvoje sparčiai keitė per Antąjį pasaulinį karą nuniokotam ūkiui, sugriautiems Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams atstatyti iš SSRS siunčiami darbininkai. Be to, 1945–1947 m. miestuose apsigyveno daugiau kaip 16 000 demobilizuotų SSRS kariuomenės karių, tūkstančiai rusakalbių kolonistų, iš viso 1945–1953 m. – 130 000 žmonių.
Nuo 1944 m. vasaros Lietuvos jaunimas sovietams atkakliai priešinosi slapstydamasis nuo prievartinės mobilizacijos į SSRS kariuomenę. Lietuvoje nepagrįstai tikėtasi, kad Vakarų valstybės kariaus su SSRS ir Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos. Tačiau Lietuvos žmonės realios paramos iš Vakarų valstybių nesulaukė. Vis dėlto buvo atkakliai priešinamasi prievartinei kolektyvizacijai, boikotuojami rinkimai, vengiama stoti į Lietuvos komunistų partiją, komjaunimą, vis labiau lankoma ir palaikoma okupacinės valdžios persekiojama Katalikų Bažnyčia.

1990 m. Atkurta Nepriklausoma Lietuvos Respublika

Skaityti daugiau...

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai

Interaktyvūs iškiliausių Lietuvos žmonių gimtinių vietų žemėlapiai sukurti Google Maps pagalba. Iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašo informacijos šaltinis yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2009 m. inicijuotas Lietuvos mokslų akademijos narių ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto sudarytas 100 iškiliausių Lietuvos žmonių sąrašas. Nuoroda: VLE-iskiliausiu-zmoniu-sarasas.pdf
Papildyta kitais šaltiniais iš interneto.

Šie žemėlapiai dalyvauja Lietuvos kartografų draugijos projekte 100 Lietuvos žemėlapių. Nuoroda www.100lietuvoszemelapiu.lt
Informacija ir nuotraukos panaudotos iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės www.vle.lt arba Vikipedijos svetainės. Jei turite klausimų, pastebėjimų ar pasiūlymų, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Neinteraktyvus iškiliausių Lietuvos meno ir kultūros žmonių gimtinių vietų žemėlapis.

Interaktyvus iškiliausių Lietuvos visuomenės žmonių gimtinių vietų žemėlapis

 Informacijos šaltinis:

Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.

www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.

Vikipedija - interneto enciklopedija.

Įžymių žmonių muziejai, memorialiniai namai

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Skaityti daugiau...