Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Kovo mėnesį
1 d. 1934 m. gimė Vincas Kisarauskas. Dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti koliažo, fotomontažo, asambliažo technikomis.
1 d. 1956 m. gimė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009–2019 m.). Ekonomistė.
4 d. Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena.
4 d. 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis. Lietuvių tapytojas. Sukūrė savitą oparto atmainą – vadinamąjį optinį impresionizmą.
4 d. 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas. Lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius. 1937 m. ir 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionas.
4 d. 1925 m. gimė Kazys Morkūnas. Lietuvių vitražistas. Vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų. Sukūrė vieną didžiausių (180 m2) vitražų Lietuvoje „Šventė“ Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose (1981 m.)
5 d. 1808 m. gimė Simonas Konarskis. 1830–1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą. 1838 Rusijos policijos suimtas; 1839 02 27 sušaudytas Vilniuje.
5 d. 1937 m. gimė Raimondas Vabalas. 20 a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“. Kiti žinomesni filmai – „Laiptai į dangų“ (1968 m.), „Smokas ir Mažylis“ (1975 m., pagal J.Londoną), „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.), „Miškais ateina ruduo“ (1989 m., pagal M.Katiliškį).
6 d. 1918 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas, Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas.
7 d. 1861 m. gimė Jonas Šliūpas. Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą. Propagavo materializmo, laisvamanybės, socializmo, visuomenės pažangos idėjas.
7 d. 1869 m. gimė Donatas Malinauskas. Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.), Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
8 d. 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Lietuvių rašytoja. Jos sėkmingiausi darbai yra „Sename dvare“ (1922 m.) Ir „Irkos tragedija“ (1924 m.).
8 d. 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis. Lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių – A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
9 d. 1009 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas. XI amžiaus Kvedlinburgo analuose minimas Brunonas, kuris „Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su aštuoniolika saviškių kovo devintą dieną nukeliavo į dangų“.
9 d. 1760 m. gimė Antanas Strazdas. Lietuvių poetas, katalikų kunigas. Vienas pirmųjų poetų, rašiusių lietuvių kalba.
9 d. 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas. Lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas, kalbininkas.
10 d. 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas. Architektas. Suprojektavo Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmus Kaune (dabar Nacionalinės filharmonijos skyrius), Marijampolės geležinkelio stotį.
10 d. 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis. Lietuvių architektas, visuomenės veikėjas. Modernizmo architektūros Lietuvoje pradininkas.
10 d. 1903 m. gimė Antanas Poška. Lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Pasaulio tautų teisuolis.
10 d. 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.), J. G. Herderio premijos (2005 m.), Nacionalinės pažangos premijos (2008 m.) laureatas.
11 d. Kovo 11 Aktas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo (AT/AS) aktas Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Priimtas įgyvendinant Sąjūdžio rinkimų programoje įtvirtintą ir 1990 m. kovo 11 d. deklaracijoje Dėl Lietuvos TSR AT deputatų įgaliojimų konstatuotą prievolę atkurti Lietuvos valstybę, 124 AT/AS deputatams balsavus už, 6 – susilaikius.
11 d. 1912 m. gimė Levas Vladimirovas. Lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas. 1955–1958 m. jo iniciatyva Lietuvai grąžinta apie 19 000 retų knygų (pavyzdžiui, Mažvydo Katekizmas) ir muziejinių vertybių iš Rusijos ir Ukrainos.
14 d. 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis. Lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo baldai pelnė aukso ir sidabro medalius.
15 d. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis. (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas). Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas ir Gynybos pajėgų vyriausiasis vadas.
15 d. 1940 m. gimė Vladas Česiūnas. Lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. – 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m. pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalininkas.
16 d. 1846 m. gimė Jurgis Bielinis. Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. Pagerbiant visus knygnešius šią dieną Lietuvoje minima Knygnešio diena.
16 d. 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas. Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius. Dailės ir amatų mokyklos Freiburge įkūrėjas.
16 d. 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas. Lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma. „Poezijos pavasario“ (1991 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1996 m.), Jotvingių premijos (2001 m.) laureatas.
16 d. 1947 m. gimė Raimundas Katilius. Lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
18 d. 1850 m. gimė Juozapas Montvila. Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius. Įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų, Vilniuje pastatė gyvenamųjų namų, tarp jų – vadinamąją Monvilos koloniją prie Lukiškių aikštės.
19 d. 1899 m. gimė Juozas Matulis. Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas. Lietuvos elektrochemikų mokyklos kūrėjas.
22 d. 1609 m. gimė Jonas Kazimieras. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648–1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus. Paskutinis iš Vazų dinastijos.
22 d. 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis. Lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m. vadinama J.Lelevelio vardu).
22 d. 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.). Vydūno slapyvardžiu pasirašinėjo nuo 1907 m.
24 d. 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara. Lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas. Daug jo eilėraščių virto liaudies dainomis.
25 d. 1885 m. gimė Juozas Balčikonis. Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai. Akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius
25 d. 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas. Kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių filologų, istorinės ir dabartinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjų.
25 d. 1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai. Trėmė 13785 okupantai (MVD ir MGB darbuotojai bei kareiviai) ir 16666 kolaborantai (stribai ir ginkluoti aktyvistai). Nuo tremties išsislapstė - 13777 į tremiamųjų sąrašus įrašyti žmonės, kuriuos gelbėjo ir pasipriešinimo dalyviai, ir giminės, ir draugai, bet apie 3000 jų sugaudyta ir ištremta balandžio mėnesį.
26 d. 1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius. Per kelias artimiausias dienas sukilimas apėmė Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritis, Utenos apylinkes.
26 d. 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis. Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais. Nuo 2009 m. Tarptautinę teatro dieną (03 27) už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus teikiamas apdovanojimas Boriso Dauguviečio auskaras.
26 d. 1899 m. gimė Pranas Skardžius. Lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų. Lietuvos mokslų akademijos narys (1941).
27 d. 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras. Architektas, vadovavo Alytaus, Aukštosios Panemunės, Prienų tiltų statybai, Kaune suprojektavo Centrinio pašto rūmus.
27 d. 1898 m. gimė Antanas Gustaitis. Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m. vadovavo trijų lėktuvų skrydžiui po Europos valstybių sostines.
27 d. 1940 m. gimė Antanas Šurna. Lietuvių aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012 m.).
28 d. 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis. Lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė A. Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
30 d. 1697 m. gimė Jonas Juraga-Giedraitis. Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752–1755 m. – Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m. Vilniaus universitete buvo įkurta astronomijos observatorija ir matematikos‑fizikos kabinetas, pradėta dėstyti naujųjų amžių filosofija.
30 d. 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai. 1983 m. įsteigta G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija.
30 d. 1894 m. gimė Juozas Tonkūnas. Lietuvos švietimo ministras (1934–1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. 1928 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį, vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus.
31 d. 1880 m. gimė Petras Kalpokas. Vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų. XX a. pradžioje išgarsėjęs ne vien Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, žinomas Latvijoje, Kauno meno mokyklos profesorius, tapybos studijos vadovas.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Balandžio mėnesį
1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Iš pradžių jame veikė Teologijos ir Filosofijos fakultetai.
1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis. Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame–aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų. „Poezijos pavasario“ (1975 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1998 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2007 m.) laureatas.
2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius. Lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Labiausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius.
2 d. 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas. Lietuvos kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius.
3 d. 1897 m. gimė Juozas Stanulis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius. Profesionaliojo lietuvių teatro vienas kūrėjų.
3 d. 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis. Lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1998 m.).
4 d. 1557 m. gimė Leonas Sapiega. LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui.
4 d. 1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m. pabaigoje prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
7 d. 1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas. Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas. Vienas žymiausių kūrinių – apsakymas „Paskenduolė“.
8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai. Architektai. Vilniuje suprojektavo Seimo rūmus (1981 m.), Nacionalinį dramos teatrą (1981 m.), kavinę (1959 m.) ir viešbutį (1960 m.) „Neringa“, viešbutį „Lietuva“ (1983 m.).
9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis. Lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Daina „Lietuva brangi“ tapo neoficialiu Lietuvos himnu.
9 d. 1921 m. gimė Bronius Babkauskas. Aktorius. Sukūrė daugiau kaip 30 kino vaidmenų, iš jų žymesni filmuose „Niekas nenorėjo mirti“, „Velnio nuotaka“.
9 d. 1922 m. gimė Kazimieras Vasiliauskas. Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose. Monsinjoras (1989).
11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas. Lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius. 
12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora. Kunigas, 1863–1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Palaikai, manoma, buvo užkasti ant Gedimino kalno.
12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas. Architektas. Pagal jo projektus pastatyta: Vilniuje – Santuokų rūmai (1974 m., su kitais), buvęs kino teatras „Helios“ (1977 m.), Nacionalinė galerija (su architektu V.A.Vieliumi, 1980 m.), Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (su kitais architektais, 1989 m., pastatyta 1996), Anykščiuose – Santuokų rūmai (1981 m.), Varėnoje – bažnyčia (su architektu R.Bakaičiu, 1995 m.).
13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis. Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918–1925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius. Jo pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai.
13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis. Lietuvos daininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas. Tarp populiariausių jo dainų – „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“, „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“.
14-15 d. 1920 m. balandžio 14–15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų. Pagal proporcinę sistemą buvo išrinkta 112 atstovų: 59 jų priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), 1 – nepriklausomas atstovas.
14 d. 1930 m. gimė Vytautas Žalakevičius. Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių. Garsiausias filmas – „Niekas nenorėjo mirti“.
15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius. Kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m. vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai.
16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras. Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką – ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m. Vladimiro kalėjime Rusijoje.
17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą. Tai reiškė visos lietuvių tautos krikštą, nors dauguma gyventojų dar nebuvo pakrikštyti.
17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis. Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas. Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus, įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, parašė pirmąjį akių ligų vadovėlį lietuvių kalba.
17 d. 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius. Teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras. 1943 m. griežtai pasipriešino lietuvių SS legiono sudarymui, atsisakė pasirašyti atitinkamą potvarkį, dėl to buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje.
17 d. 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas. Kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas. Šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą. Penkis kartus žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose.
18 d. manoma, kad 1600 m. gime Kazimieras Semenavičius. Karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje. Jame pirmasis iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją ir pateikė trijų pakopų raketos brėžinių.
18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius. Istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Jo iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Vilniaus senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.
18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918–1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919–1920 m. dar ir švietimo, 1927–1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929–1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras. Vienas kooperacijos Lietuvoje iniciatorių.
19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis – raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Dabar tai yra Lietuvos Prezidento vėliava.
21 d. 1909 m. gimė Antanas Ylius. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
22 d. 1941 m. gimė Algimantas Švėgžda. Lietuvių tapytojas, fotorealistinės dailės pradininkas Lietuvoje.
22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė. Lietuvos laisvės gynėja, Sausio tryliktosios agresijos (1991 m.) auka.
23 d. 1720 m. gimė Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas). Žydų mokslininkas. Vienas žymiausių Talmudo aiškintojų.
23 d. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas. Lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
23 d. 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis. Lietuvių išeivijos dailininkas. 2013 m. Vilniuje atidarytas V.Kasiulio dailės muziejus.
23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės. Jas rezultatu 8:6 laimėjo sąjungos krepšininkai.
24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu kūrėjų.
24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė. Grafikė. Jos I.Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje pelnė aukso medalį.
25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė. Viena žymiausių lietuvių teatro aktorių. Viena geriausių lietuvių sceninio žodžio meistrų.
25 d. 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas. Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų. Su kitais padarė 21 išradimą.
25 d. 1944 m. gimė Petras Cidzikas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų. 1987 08 23 Vilniuje su kitais surengė pirmąjį sovietinės okupacijos laikotarpiu mitingą, smerkiantį Molotovo‑Ribbentropo paktą.
26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius. Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas. Parašė pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį „Fotografuoti gali kiekvienas“ (1933 m.)
27 d. 1792 m. gimė Antanas Gelgaudas. 1830–1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų.
28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis. Vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir daugiau kaip 80 kino vaidmenų. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2013 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gegužės mėnesį
2 d. 1873 m. gimė Jurgis Baltrušaitis. Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. Vienas žymiausių lietuvių ir rusų poetų simbolistų.
3 d. 1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija (pirmoji – 1787 m. JAV konstitucija).
3 d. 1871 m. gimė Vincas Čepinskis. Lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. Rėmė Aukštųjų kursų Kaune pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų, Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys, geras oratorius ir demokratijos gynėjas.
5 d. 1879 m. gimė Jurgis Šaulys. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Atstovavo Lietuvai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje.
5 d. 1908 m. gimė Vytautas Bulvičius. Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais, kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius. Dėl konspiracijos jie gaudavo vien žodinius nurodymus.
6 d. 1761 m. gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Lietuvos gamtininkas. Perorganizavo ir išplėtė Vilniaus universiteto botanikos sodą, keisdamasis augalais su 15 miestų išpopuliarino jį Europoje.
6 d. 1922 m. gimė Jonas Mikelinskas. Lietuvių rašytojas, prozininkas. Lietuvos nacionalinės premijos (2002 m.), Juozo Tumo‑Vaižganto premijos (2007m.) laureatas.
7 d. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas. 1864–1904 m. Rusijos imperijos valdžios buvo įvestas draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotynišku raidynu. Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
7 d. 1937 m. Rygoje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione.
7 d. 1947 m. gimė Stanislovas Kuzma. Vienas žymiausių lietuvių skulptorių. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1996 m.).
8 d. 1930 m. gimė Vytautas Laurušas. Lietuvių kompozitorius, pedagogas, visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005 m.).
12 d. 1903 m. gimė Petras Babickas. Fotografas ir žurnalistas, pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas. Vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje ėmė kurti ir skelbti fotoreportažus, 1932 m. surengė pirmąją meninės fotografijos individualią parodą, su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Mirė 1991 m.
12 d. 1919 m. gimė Augustinas Savickas. Vienas žymiausių lietuvių dailininkų, dailėtyrininkas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).
13 d. 1904 m. gimė Kazimieras Baršauskas. Lietuvos fizikas, Kauno politechnikos instituto vienas kūrėjų ir pirmasis rektorius. Rūpinosi lietuvių inžinierių rengimu, lietuvių techninės inteligentijos ugdymu; globojo tremtinių ir kitų represuotųjų vaikus.
13 d. 1930 m. gimė Vytautas Edmundas Čekanauskas. Architektas, tarptautinės architektūros akademijos akademikas profesorius (1987 m.). Vilniuje suprojektavo Kompozitorių sąjungos rūmus (1966 m.), Šiuolaikinio meno centrą (1967 m. su kitais), Lazdynų rajoną (1967-1974 m. su kitais), Šv. Jono Bosko bažnyčią (2001 m. su V. Gerliaku).
14 d. 1928 m. gimė Algirdas Šocikas. Lietuvių boksininkas, treneris, teisėjas. 1953, 1955 m. Europos bokso čempionas. Pasižymėjo tobula technika, savitu stiliumi, korektišku elgesiu ringe.
14 d. 1972 m. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, protestuodamas prieš SSRS okupaciją susidegino 19-metis Romas Kalanta.
15 d. 1845 m. gimė Jonas Čerskis. Geologas ir paleontologas. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime paimtas į rekrūtus ir išsiųstas į Omską. Pirmasis iš lietuvių ėmėsi tyrinėti urvus. Jo vardu pavadintas Šiaurės rytų Sibiro aukščiausias kalnynas, kalnagūbris Užbaikalėje, 3 kalnai prie Baikalo ir miestas Kolymos krante, stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis.
15 d. 1872 m. gimė Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, viena iš seserų pseudonimu Lazdynų Pelėda. Seserų kūryba yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.
15 d. 1920 m. Kauno teatre į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas. Į jį buvo išrinkta 112 atstovų, posėdyje dalyvavo 105. Dalyvius pasveikinęs valstybės prezidentas Antanas Smetona paskelbė, kad pirmajam posėdžiui pirmininkaus vyriausia Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vyriausias Seimo narys buvo žydų frakcijos atstovas Simonas Rozenbaumas, tačiau jis nemokėjo gerai lietuviškai. Seimo pirmininku buvo išrinktas Krikščionių demokratų partijos narys Aleksandras Stulginskis. Seimas vienbalsiai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją, kuria Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Iš viso Seimas posėdžiavo 29 mėnesius ir priėmė daugiau kaip 300 įstatymų. Susirinkus Seimui savo veiklą baigė Lietuvos Taryba. Iki 1926 m. gegužės 15-oji Lietuvoje buvo valstybinė šventė.
16 d. 1886 m. gimė Stasys Šalkauskis. Lietuvos filosofas, pedagogas. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. Sudarė pirmąjį lietuvišką filosofijos terminų žodyną. Pasak jo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos – gamta, kultūra ir religija, menas turįs siekti tobulybės, menininkas – nepakartojamumo.
16 d. 1922 m. gimė Jonas Avyžius. Lietuvių rašytojas. Romano „Sodybų tuštėjimo metas“ (4 dalys,1970–1989 m.) autorius.
17 d. 1880 m. gimė Mykolas Romeris. Teisininkas, Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas. Buvo Lietuvos tautinis teisėjas Hagos tribunole šiam nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto statuto interpretavimo, vėliau – sprendžiant lietuvių ir estų ginčą dėl atsiskaitymų už Panevėžio-Saldutiškio geležinkelio statybą, abi bylos buvo laimėtos. Jo vardu pavadintas universitetas Vilniuje.
17 d. 1928 m. gimė Viktoras Petkus. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Vienas žymiausių Lietuvos disidentų. Lietuvos Helsinkio grupės vienas įkūrėjų. Už antisovietinę veiklą beveik 20 metų kalintas kalėjime ir lageryje, laikytas tremtyje.
18 d. 1848 m. gimė Kazimieras Jaunius. Teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas. Susistemino lietuvių kalbos tarmes, pateikė jų klasifikaciją (vadinama K. Jauniaus ir A. Salio), 1891–1898 m. parengė 6 (Ukmergės, Kauno, Raseinių, Zarasų, Šiaulių, Panevėžio) tarmių aprašus, 1885–1892 m. parašė „Lietuvių kalbos gramatiką“.
19 d. 1951 m. gimė Vytautas Kernagis. Lietuvių dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, pramoginių renginių režisierius ir konferansjė, televizijos laidų vedėjas. Lietuviškos dainuojamosios poezijos pradininkas. Lietuvos nacionalinė premija (2007 m.).
19 d. 1964 m. gimė Gitanas Nausėda. Ekonomistas, finansų analitikas. Dešimtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (nuo 2019 m.).
22-23 d. 1948 m. sovietai įvykdė Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią buvo ištremta 40 002 žmonės. Operaciją vykdė apie 30 tūkst. Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų darbuotojų, karininkų, kareivių, milicininkų ir stribų bei apie 11 500 sovietinių aktyvistų. Okupantų planuose buvo ištremti 48 tūkst. žmonių, nesurinkus į sąrašus įtrauktų šeimų buvo tremiamos saugumiečių ir kolaborantų parinktos. Per visus 1948 m. iš Lietuvos buvo ištremta 43 940 gyventojų.
23 d. 1914 m. gimė Petras Baublys. Gydytojas pediatras. Buvo labai populiarus vaikų gydytojas. Pasaulio tautų teisuolis (1977 m.). Karo metais dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus.
25 d. 1908 m. gimė Zenonas Ivinskis. Lietuvių istorikas. Lietuvių katalikų mokslo ir Lietuvos mokslų akademijų narys. Romoje 1978 m. išleistas jo veikalas „Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties“ iki XX a. pabaigos buvo brandžiausias bendrasis Lietuvos istorijos iki 1430 m. veikalas.
28 d. 1939 m. Kaune baigėsi trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose Europos čempione, laimėjusi visas rungtynes, antrą kartą tapo Lietuvos rinktinė. Kauno sporto halėje rungtynes stebėjo apie 11 000 žiūrovų, varžybas transliavo Valstybės radiofonas.
28 d. 1877 m. gimė Oskaras Milašius. Lietuvių poetas, rašęs prancūzų kalba, diplomatas, mistikas. Gyvenimas ir kūryba susiję su 1914 m. gruodžio 14 d. jo patirtu regėjimu – ugnies naktimi. Visą gyvenimą studijavo Bibliją, buvo tvirtai tikintis katalikas, domėjosi teosofija.
29 d. 1955 m. gimė Alvydas Matulka. Vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio tryliktosios SSRS agresijos auka.
30 d. 1826 m. gimė Zigmantas Sierakauskas. 1863–1864 sukilimo vienas vadų. Kilęs iš neturtingų bajorų.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Birželio mėnesį
1 d. 1929 m. gimė Stasys Krasauskas. Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, plaukikas ir vandensvydininkas.
2 d. 1865 m. gimė Rokas Šliūpas. Gydytojas ir visuomenės veikėjas. Su kitais įkūrė Lietuvos Raudonąjį Kryžių, jam vadovavo, daug prisidėjo prie Birštono kurorto išplėtimo. Jo iniciatyva rekonstruota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, pastatyta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir Raudonojo Kryžiaus sanatorija Aukštojoje Panemunėje.
3 d. 1899 m. gimė Antanas Samuolis. Lietuvos tapytojas, vienas talentingiausių XX a. ketvirtojo dešimtmečio jaunosios kartos atstovų.
3 d. 1988 m. grupė Lietuvos intelektualų ir kultūros veikėjų, pasinaudoję skelbiamais demokratijos, viešumo, minties laisvės ir ekonominio savarankiškumo šūkiais, Mokslų akademijos salėje Vilniuje sudarė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35 asmenų iniciatyvinę grupę. Iš jos kilo visuomeninis politinis judėjimas Lietuvos Sąjūdis.
4 d. 1845 m. gimė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė). Lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Viena žymiausių lietuvių moterų rašytojų.
5 d. 1880 m. gimė Marija Šlapelienė. Visuomenės ir kultūros veikėja. Atliko pagrindinį vaidmenį Miko Petrausko pirmojoje lietuvių operoje „Birutė“, su vyru Jurgiu Šlapeliu Vilniuje įsteigė Šlapelių lietuvių knygyną ir jam vadovavo.
5 d. 1921 m. gimė Vytautas Mačernis. Lietuvių poetas neoromantikas. Vienintelis baigtas jo kūrinys yra eilėraščių ciklas „Vizijos“ – ekstazių ir regėjimų aprašymai. Jame gimtoji žemė ir gimtieji namai suvokiami kaip svarbiausia žmogaus dvasinė atrama, kurios vertė suprantama tik išėjus iš tėviškės.
7 d. 1935 m. gimė Almantas Grikevičius. Lietuvių kino režisierius, scenaristas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2009 m.). Svarbiausi vaidybiniai filmai: „Jausmai“ (1968 m., su režisieriumi A.Dausa), „Sadūto‑tūto“ (1974 m.), „Sodybų tuštėjimo metas“ (2 serijos 1976 m., pagal J.Avyžių), kt.
8 d. 1936 m. gimė Juozas Aputis. Lietuvių rašytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005 m.). Esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo.
9 d. 1595 m. gimė Vladislovas Vaza. Vazų dinastijos Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648 m.)
13 d. 1893 m. gimė Juozas Dalinkevičius. Lietuvių geologas. Detalių Lietuvos geologinių tyrimų pradininkas. Sukūrė Lietuvos geologinio kartografavimo mokslo pagrindus, sudarė 11 Lietuvos geologinių žemėlapių. 1993 m. įsteigta J. Dalinkevičiaus premija.
13 d. 1935 m. gimė Ugnė Karvelis. Lietuvių visuomenės veikėja, diplomatė, literatūros kritikė, vertėja. Jos iniciatyva į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija.
13 d. 1964 m. gimė Šarūnas Marčiulionis. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų žaidęs NBA lygoje (1989–1997 m.). 2014 m. įtrauktas į NBA Krepšinio šlovės muziejų, 2015 m. į FIBA Šlovės muziejų. 1999 m. įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri veikė iki 2003 m., buvo jos komisaras. 1993 m. jo iniciatyva įsteigta Lietuvos krepšinio lyga, iki 2002 m. buvo jos prezidentas.
14 d. 1888 m. gimė Jokūbas Šernas. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikėjas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) vienas rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
14 d. Gedulo ir Vilties diena. 1941 m. prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis. Keturias paras trukusį trėmimą vykdė SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai. Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių: daug Lietuvos kariuomenės karininkų ir inteligentų, tarp jų – apie 1200 mokytojų, 79 kunigai. Tremtyje atsidūrė 5120 vaikų, daugelis jų nuo bado ir šalčio mirė pirmąją žiemą. 1941 m. gyventojų trėmimai iš dalies lėmė dalies Lietuvos žmonių apsisprendimą 1944 m. trauktis į Vakarus.
15 d. 1940 m. sulaužydama tarptautines sutartis, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 15 val. į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.Tiesa, sovietams labai svarbu buvo pademonstruoti pasauliui, kad tai nėra okupacija, bet esą laisvanoriškas lietuvių tautos įsijungimas į sovietinę „šeimą“.
15 d. 1997 m., Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, vadovaujama vyriausiojo trenerio Vydo Gedvilo, Vengrijos sostinėje Budapešte tapo Europos čempione.
16 d. 1819 m. gimė Antanas Juška. Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas. Užrašė apie 7000 lietuvių liaudies dainų ir apie 2000 melodijų.
16 d. 1908 m. gimė Adolfas Damušis. Lietuvos pasipriešinimo sovietų ir nacių Vokietijos okupaciniams režimams veikėjas. 1941 m. Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų. Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių.
19 d. 1867 m. gimė Česlovas Sasnauskas. Kompozitorius ir dirigentas, lietuvių profesionaliosios muzikos vienas pradininkų, dainos „Kur bėga Šešupė“ autorius.
19 d. 1904 m. gimė Balys Dvarionas. Kompozitorius, dirigentas ir pianistas. Buvo Kauno radiofono orkestro, Vilniaus miesto simfoninio orkestro, Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas. Visų Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
20 d. 1566 m. gimė Zigmantas Vaza. Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1594 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Dėl ATR sosto varžėsi su Maskvos caru ir Šventosios Romos imperatoriumi. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje, jam valdant išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas.
22 d. 1873 m. gimė Teofilius Matulionis. Arkivyskupas, 2017 m. paskelbtas palaimintuoju. Gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui veikloje, raštu protestavo prieš kunigų areštus, reikalavo leisti dėstyti tikybą mokyklose, buvo griežtas kunigų drausmės klausimais. Sovietų okupacinės valdžios ne kartą tardytas ir kalintas.
22 d. 1880 m. gimė Vladas Mironas. Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Kunigas (1904 m.). Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos ministras pirmininkas (1938–1939 m.).
22 d. 1941 m. gimė Linas Leonas Katinas. Lietuvos dailininkas, 1992–2008 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (2008 m.). Nacionalinės premijos laureatas (1999 m.). Sukūrė tapybos kūrinių, piešinių, akvarelių, instaliacijų.
23 d. 1906 m. gimė Antanas Vaičiulaitis. Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas. Žymiausias kūrinys – psichologinis romanas „Valentina“ (1936 m.). 1994 m. įsteigta A.Vaičiulaičio literatūrinė premija, kas antri metai skiriama už geriausią lietuvišką apsakymą.
24 d. 1757 m. gimė Juozapas Arnulfas Giedraitis. Vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas. Per 1830–1831 m. sukilimą ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Sukilimą numalšinus Rusijos administracija jį nušalino nuo tiesioginio vyskupijos valdymo. Pirmasis į lietuvių kalbą išvertė visą Naująjį Testamentą, vertimas prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimosi.
25 d. 1886 m. gimė Jonas Vailokaitis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Finansininkas, pramonininkas. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16 Akto signataras. Ūkio banko, „Lietūkio“, Lietuvių aktyvistų fronto vienas steigėjų.
26 d. 1828 m. gimė Antanas Mackevičius. 1863–1864 m. sukilimo vadas, kunigas. Pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje, kovo 8 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su 250 kovotojų būriu išėjo į Krekenavos miškus. Jo dalinio daugumą sudarė valstiečiai dalgininkai, būrys buvo manevringas, palaikė ryšius su kitais būriais, jį rėmė vietos valstiečiai, dėl to po pralaimėjimų greitai atsikurdavo. Rusijos valdžia sukilimo numalšinimą siejo su A.Mackevičiaus suėmimu. Karo lauko teismo nuosprendžiu 1863 m. pakartas Kaune.
27 d. 1937 m. gimė Gražina Balandytė. Lietuvos aktorė. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų teatre ir apie 20 vaidmenų kine.
28 d. 1875 m. gimė Povilas Višinskis. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas ir publicistas, aktyvus tautinio judėjimo dalyvis.
29 d. 1886 m. gimė Justinas Vienožinskis. Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas. Kaune įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie jo iniciatyva buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą.
30 d. 1911 m. gimė Česlovas Milošas. Lenkų ir lietuvių rašytojas, poetas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1980 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Liepos mėnesį
1 d. 1569 m. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Unija joms suteikė galimybę laimėti Livonijos karą. Valstybė oficialiai buvo skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkija) ir LDK. Lietuva išlaikė pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, antspaudą. LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Nebuvo suvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Abiejų Tautų Respublikos politiniam gyvenimui daugiausia vadovavo Lenkijos ponai, užsienio politikos klausimais LDK žodis buvo gerokai menkesnis. Unija iš esmės pakeitė LDK santykius su Lenkija, bet LDK valstybingumas ilgainiui ėmė silpnėti, sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis, bajorų ir miestiečių lenkėjimas. Daliai LDK diduomenės priešinantis tokioms tendencijoms Lenkijos ponams nepavyko abiejų šalių sulieti, ginant LDK nepriklausomybę didelę reikšmę turėjo 1588 m. priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas.
6 d. 1253 m. Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas Mindaugas. Lietuvoje švenčiama Valstybės diena. Šiam įvykiui buvo pastatyta katedra, spėjama, dabartinės Arkikatedros vietoje. Mindaugą vainikavo Kulmo vyskupas. Mindaugo karūnavimo dieną 1988 m. apskaičiavo profesorius Edvardas Gudavičius. Anksčiau težinota, kad tai nutiko 1253 m. liepą. Yra žinoma, kad viduramžiais karaliai buvo vainikuojami tik sekmadieniais. Apskaičiavus, kiek galėjo trukti kelionė iš Lietuvos į Italiją – ten buvo nugabentas vainikavimo dieną pasirašytas dokumentas – kaip labiausiai tikėtina pasirinkta liepos 6-oji.
6 d. 1928 m. gimė Janina Degutytė. Lietuvių poetė, eilėraščių vaikams autorė.
7 d. 1904 m. gimė Jonas Aistis-Aleksandravičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų neoromantikų. Lietuvių eseistikos vienas pradininkų (knyga „Dievai ir smūtkeliai“ 1935 m.). Nuo 2004 m. kasmet skiriama J.Aisčio premija už jo kūrybos tyrinėjimus ir aistiškos dvasios puoselėjim
11 d. 1890 m. gimė Petras Vaičiūnas. Rašytojas, teatro veikėjas. Tarpukariu buvo populiariausias lietuviško repertuaro autorius, rašė pjeses, daugiausia komedijas ir melodramas, Valstybės teatrui. Iš 20 jo sukurtų pjesių 16 buvo suvaidinta teatre, viena populiariausių – „Patriotai“. Jo parašytas eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ tapo antruoju tautos himnu.
11 d. 1940 m. prasidėjo pirmieji Lietuvos gyventojų areštai. Rinkimų į LSSR Liaudies seimą išvakarėse, naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją, pagal Valstybės saugumo departamento parengtą planą buvo įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų areštai, siekiant iš viešojo gyvenimo pašalinti politines jėgas, galėjusias paveikti rinkėjus ir rinkimų rezultatus. Liepos 10–17 d. buvo suimta daugiau kaip 500 Lietuvos politinių ir visuomenės veikėjų, valstybės tarnautojų. A. Merkio ir J. Urbšio suėmimą ir ištrėmimą iš Lietuvos liepos 16 d. sankcionavo pats J. Paleckis.
13 d. 1260 m. kuršių žemėje prie Durbės ežero dabartinės Latvijos Liepojos rajone žemaičiai sumušė kryžiuočius ir kalavijuočius. Durbės mūšis yra didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis sužlugdė Ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją ir kuriam laikui sustabdė jo veržimąsi į rytus – tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Mindaugas nutraukė taiką su kalavijuočais ir vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais.
13 d. 1935 m. gimė Zigmas Jukna. Lietuvių irkluotojas, irklavimo teisėjas. 1960 m. olimpinių žaidynių sidabro ir 1968 m. bronzos medalininkas. 1961, 1965, 1967 m. Europos čempionas ir 1963, 1964, 1969 m. vicečempionas, 1962, 1966 m. pasaulio vicečempionas.
15 d. 1410 m.įvyko Žalgirio mūšis. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu. Jungtinės kariuomenės nominalus vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila. Vokiečių ordino kariuomenės vyriausiasis vadas Ulrichas von Jungingenas neperprato Vytauto ir Jogailos taktikos ir leidosi išprovokuojamas – įsakė pirmiems pulti LDK kariuomenę. Panaudojęs iš totorių perimtą pasitraukimo manevrą Vytautas išsklaidė vokiečių pulkus ir išardė jų rikiuotę. Ordinas buvo visiškai sumuštas, U.von Jungingenas (apie 50 m.) su žymiais vadais ir keliais šimtais riterių žuvo, daug vokiečių buvo paimta į nelaisvę. Grunvaldo lietuvišką pavadinimą „Žaliagiris“, manoma, pirmasis pavartojo Petras Vileišis, o formą „Žalgiris“ 1891 m. pasiūlė Maironis.
15 d. 1866 m. gimė Saliamonas Banaitis. Lietuvių visuomenės veikėjas, spaustuvininkas. 1905 m. Kaune įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu; Vasario 16 Akto signataras. Dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę.
15 d. 1919 m. gimė Alfonsas Nyka-Niliūnas. Lietuvių poetas, Nacionalinės premijos laureatas (1997 m.), vienas žymiausių išeivijos rašytojų, priklausęs žemininkų kartai.
15 d. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas) apylinkėse Lenkijoje.
16 d. 1890 m. gimė Juozas Karosas. Kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Buvo Kauno radiofono orkestro dirigentas, vadovavo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokykloms. Buvo kelių respublikinių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
17 d. 1913 m. gimė Bronius Laurinavičius. Kunigas, tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvis. Kankinys (2000 m.). Buvo aktyvus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, nuolat persekiotas KGB. 1981 m. žuvo per eismo įvykį Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis. 2010 m. Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje Vilniuje pastatytas paminklas.
22 d. 1938 m. gimė Ričardas Tamulis. Lietuvių boksininkas. 1964 m. olimpinių žaidynių vicečempionas, 1961, 1963, 1965 m. Europos čempionas.
23 d. 1929 m. gimė Kazys Lozoraitis. Diplomatas. Dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje, buvo pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir prie Maltos ordino.
24 d. 1761 m. gimė Jokūbas Jasinskis. Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas.
24 d. 1934 m. gimė Česlovas Kudaba. Lietuvos geografas, gamtininkas, politinis veikėjas, Kovo 11 Akto signataras.
25 d. 1886 m. gimė Konstantinas Glinskis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius. Profesionaliojo lietuvių teatro vienas kūrėjų.
27 d. 1876 m. gimė Kajetonas Sklėrius. Dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas.
28 d. 1898 m. gimė Marcelė Kubiliūtė. Lietuvos visuomenės veikėja. 1918–1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje, 1925–1940 m. Užsienio reikalų ministerijoje. 1941 m. sukilimo veikėja.
29 d. 1904 m. gimė Antanas Gudaitis. Dailininkas tapytojas. Pagrindiniai kūrybos žanrai: portretas, natiurmortas, peizažas. 
29 d. 1940 m. gimė Vytautas Tomkus. Aktorius . Itin išgarsėjo Tado Blindos vaidmeniu populiariame televizijos filme. Sukūrė apie 90 vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.).
30 d. 1904 m. gimė Izidorius Kisinas. Lietuvių bibliotekininkas, bibliografas. Turėjo 10 000 tomų asmeninę biblioteką ir 2000 ekslibrisų kolekciją (jam mirus jo žmona V. Kisinienė kolekciją perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai).
31 d. 1802 m. gimė Ignotas Domeika. Lietuvių mineralogas, geologas, etnografas, Čilės universiteto rektorius. Dalyvavo 1831 m. sukilime, po jo emigravo į Prancūziją, vėliau į Čilę. Domeikos vardu pavadinta daugiau kaip 110 įvairių objektų: Andų kalnyno kalnagūbris, ledynas, asteroidas, mineralas (domeikitas), keletas kalnų, gyvenviečių, gyvūnų ir augalų šeimų bei rūšių, įstaigų, visuomeninių organizacijų.
31 d. 1991 m. įvyko Medininkų tragedija, Lietuvos Respublikos pareigūnų žūtis. 1991 m. Medininkų muitinės poste tarnybos metu nužudyti septyni Lietuvos policininkai ir muitininkai. Nusikaltimą įvykdė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės, pavaldžios SSRS Vidaus reikalų ministerijai, kariškiai.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Rugpjūčio mėnesį
1 d. 1520 m. gimė Žygimantas Augustas. Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.) ir Lenkijos karalius (1548–1572 m.) Paskelbė Valakų reformos įstatymą, patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus, sudarė Liublino sutartį, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę valstybę. Žygimanto Augusto valdymo metais buvo baigti jo tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Vilniuje, Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos miestų. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.
1 d. 1930 m. gimė Jonas Kazlauskas. Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
2 d. 1549 m. gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir kultūros veikėjas. Iš kunigaikščių Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Našlaitėlio prievardį davė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Maždaug tarp 1590 ir 1600 m. organizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo darbus. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, vadinamas Radvilos Našlaitėlio žemėlapiu.
2 d. 1924 m. gimė Stasys Lozoraitis. Diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje. 1993 m. buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.
4 d. 1873 m. gimė Alfonsas Petrulis. Kunigas, visuomenės veikėjas, politikas. Draugijos „Rytas“ vienas steigėjų. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Tautos pažangos partijos veikėjas.
4 d. 1912 m. gimė Juozas Pakalnis. Lietuvių kompozitorius, dirigentas, fleitininkas virtuozas, pedagogas. Nuo 1990 m. rengiamas J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas.
4 d. 1921 m. gimė Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams veikėjas. Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas.
5 d. 1753 m. pakrikštytas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Architektas, žymiausias brandžiojo klasicizmo kūrėjas Lietuvoje. Jo kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo klasicizmo architektūrai, turėjo įtakos kitų klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos architektų kūrybai. Suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus, rekonstravo Vilniaus rotušę. Brandžiausias projektas – Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcija.
5 d. 1925 m. gimė Jonas Švažas. Lietuvių tapytojas. Vienas žymiausių 7–8 dešimtmečio Lietuvos tapytojų. Vilniaus tapybos trienalės iniciatorius (rengiama nuo 1969 m.).
5 d. 1928 m. gimė Jonas Gricius. Lietuvių kino operatorius. Lietuvos nacionalinė premija (2013 m.).
7 d. 1858 m. gimė Martynas Jankus. Mažosios Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos leidėjas, publicistas. Kovotojas už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, Tilžės Akto signataras. Vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu.
7 d. 1859 m. gimė Juozas Adomaitis-Šernas. Lietuvių tautinio judėjimo veikėjas. 1889 m. su V.Kudirka organizavo laikraščio „Varpas“ leidimą, 1889–1890 m. redaktorius (iki 1892 m. parašė beveik visus vedamuosius).
8 d. 1882 m. gimė Vladislovas Starevičius. Kino režisierius, dailininkas, operatorius. Erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. Lietuvių animacinio kino pradžia laikomas Kaune jo sukurtas eksperimentinis lėlių filmas „Elniaragių kova“ 1910 m. Manoma, kad tai yra ir pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas.
8 d. 1930 m. gimė Arūnas Žebriūnas. Lietuvių kino režisierius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006 m.). Lietuvos nacionalinė premija (2011 m.).
10 d. 1874 m. gimė Antanas Smetona. Lietuvos Respublikos prezidentas, tarpukario Lietuvos Respublikos politikas. Vasario 16-osios Akto signataras. Teisininkas. 
13 d. 1962 m. gimė Leonidas Donskis. Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas.
14 d. 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis. Lietuvos valdovas Jogaila ir Lenkijos bajorai Krėvos pilyje sudarė sutartį dėl dinastinės Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungos, pagal kurią didysis kunigaikštis Jogaila, vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą, buvo paskelbtas Lenkijos karaliumi. Lietuva ir Lenkija nebuvo sujungtos – išliko atskira kariuomenė, atskiros įstatymų leidimo ir teismų sistemos, atskiri iždai ir pinigų emisija, tarp valstybių išliko siena ir muitų rinkliavos. Krėvos dinastinės sąjungos sutartis galiojo 184 metus – iki 1569 m. sudarytos Lublino unijos, kuri valstybes suvienijo į konfederacinę monarchiją.
15 d. 1810 m. gimė Laurynas Ivinskis. Poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, liaudies švietėjas.
15 d. 1915 m. gimė Vytautas Kašuba. Lietuvių išeivijos skulptorius. 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už medžio drožinius pelnė sidabro ir aukso medalius. Vilniuje Katedros aikštėje pastatytas jo sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.).
17 d. 1629 m. gimė Jonas Sobieskis. Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas (1674–1696 m.). Jo valdymo metais vyko nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartą iškilo kaip viena didžiųjų Europos valstybių.
17 d. 1898 m. gimė Algirdas Julius Graičiūnas. Lietuvių inžinierius, vadybos specialistas, matematikas, vienas vadybos mokslo pradininkų.
18 d. 1911 m. gimė Feliksas Kriaučiūnas. JAV ir Lietuvos krepšininkas ir treneris. Buvo Lietuvos rinktinės, dukart laimėjusios Europos vyrų krepšinio čempionatą (1937 m. ir 1939 m.), kapitonas.
19 d. 1941 m. gimė Romualdas Rakauskas. Lietuvių fotografas. Nuo 1962 m. dalyvavo parodose, surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos nacionalinė premija (2009 m.).
20 d. 1913 m. gimė Meilė Julija Lukšienė. Lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, edukologė. 1988 m. viena pirmųjų iškėlė būtinybę reformuoti Lietuvos švietimą, inicijavo jos teorinių pagrindų kūrimą. Prisidėjo prie tautinės mokyklos (1988 m.) ir Lietuvos švietimo (1992 m.) koncepcijų rengimo.
20 d. 1920 m. gimė Vincentas Sladkevičius. Lietuvos kardinolas (1988 m.), antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Arkivyskupas (1989 m.).
21 d. 1886 m. gimė Povilas Lukšys. Pirmasis Lietuvos kareivis, žuvęs per Nepriklausomybės karą (1918–1920 m.).
21 d. 1945 m. gimė Anatolijus Šenderovas. Lietuvos kompozitorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1997 m.).
22 d. 1886 m. gimė Romanas Bytautas. Lietuvių filosofas, psichologas ir publicistas. Buvo vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių filosofų. Materializmą derino su idealizmu, aiškinosi tautos esmės ir savimonės klausimus, nacijos formavimosi principus. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu.
23 d. 1939 m. pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribbentropas ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir Rumunijos dalis Besarabija. Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir Vakarų Lenkija. 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį su slaptaisiais protokolais, pagal kuriuos Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Vokietijos ir SSRS susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, Lietuvos žmonių trėmimų tragediją.
23 d. 1989 m. Lietuvos Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.
24 d. 1882 m. gimė Mykolas Biržiška. Lietuvių visuomenės veikėjas, literatūros istorikas, publicistas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. švietimo ministras. Lietuvos (1926–1927 m.), Vilniaus (1940–1944 m.) universitetų rektorius. 1941–1942 m. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Enciklopedijų rengėjas.
25 d. 1887 m. gimė Kazys Šimonis. Lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas.
31 d. 1993 m. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė – 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Nuo 1995 m. ši diena minima kaip Laisvės diena.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Rugsėjo mėnesį
1 d. 1873 m. gimė Felicija Bortkevičienė. Visuomenės veikėja ir politikė, Steigiamojo Seimo narė. Kartu su kitais įkūrė Lietuvos demokratų partiją, tarpukariu buvo viena aktyviausių moterų Lietuvoje, oficiali dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.
2 d. 1862 m. gimė Stanislovas Narutavičius. Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas. Teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917 m.) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras.
2 d. 1909 m. gimė Paulius Augius-Augustinavičius. Grafikas. Už iliustracijų ciklą „Žemaičių vestuvės“ pagal M.Valančiaus apysaką „Palangos Juzė“ 1937 m. laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos Garbės prizą.
3 d. 1907 m. gimė Juozas Miltinis. Lietuvos teatro aktorius, vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.
4 d. 1924 m. gimė Justinas Lagunavičius. Lietuvių krepšininkas, treneris, edukologas. 1952 m. olimpinis vicečempionas, 1947 m., 1951 m., 1953 m. Europos čempionas.
5 d. 1898 m. gimė Stasys Lozoraitis. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. 1934–1939 m. užsienio reikalų ministras. 1940 m. birželio 2-ąją užsienio reikalų ministro J.Urbšio paskirtas užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu, jei Lietuva prarastų nepriklausomybę. Šias pareigas ėjo iki mirties. S.Lozoraičio (jaunesniojo) ir K Lozoraičio tėvas.
6 d. 1888 m. gimė Vladimiras Dubeneckis. Lietuvių architektas, dailininkas scenografas. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas.
6 d. 1920 m. gimė Paulius Širvys. Lietuvos poetas.
6 d. 1929 m. gimė Edvardas Gudavičius. Istorikas, Lietuvos moderniosios istoriografijos vienas kūrėjų, Nacionalinės premijos laureatas (1998 m.) . Suformulavo šiuolaikinę integralios civilizacijų istorijos koncepciją, nustatė Mindaugo karūnavimo datą.
8 d. 1514 m. vyko Oršos mūšis. Dabartinės Baltarusijos šiaurės rytuose, prie Oršos, LDK kariuomenė sustabdė Rusijos veržimąsi į LDK teritoriją 1512–1522 m. kare. Oršos mūšį laimėjusiai LDK kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis.
9 d. 1925 m. gimė Adolfas Tautavičius. Vienas žymiausių Lietuvos archeologų. Kasinėjo Vilniaus Žemutinę pilį, atrado Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios liekanas, nuo sunaikinimo apsaugojo Kernavės Pajautos slėnį.
10 d. 1916 m. gimė Regina Kulikauskienė. Viena žymiausių lietuvių archeologių. Tyrė lietuvių etnogenezę, materialiąją 9–12 a. kultūrą, piliakalnius. Atkūrė senovės lietuvių drabužius.
12 d. 1779 m. gimė Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis. Lietuvos kunigas, lietuvių politinės ir filosofinės poezijos pradininkas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
12 d. 1904 m. gimė Adolfas Jucys. Lietuvos fizikas, daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas, šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas.
12 d. 1944 m. gimė Arvydas Šliogeris. Lietuvių filosofas, visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų. Nagrinėjo Vakarų filosofijos ir kultūros likimą, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklę. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus.
13 d. 1896 m. gimė Stasys Raštikis. Lietuvos kariuomenės kūrėjas. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. 
13 d. 1932 m. gimė Bronius Vaidutis Kutavičius. Lietuvių kompozitorius, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
14 d. 1892 m. gimė Steponas Kolupaila. Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas.
14 d. 2003 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, finale Stokholme nugalėjusi Ispanijos komandą.
15 d. 1907 m. gimė Bronius Pundzius. Lietuvių skulptorius monumentalistas.
15 d. 1907 m. gimė Lionginas Šepka. Lietuvių tautodailininkas skulptorius. Vienas žymiausių Lietuvos dievdirbių. Kurti pradėjo 1950 m., sukrėstas brolio mirties. Išdrožė apie 1500 medžio skulptūrų.
18 d. 1897 m. gimė Povilas Brazdžiūnas. Lietuvių fizikas. Vienas fizikos mokslo organizatorių Lietuvoje.
20 d. 1752 m. gimė Hieronimas Stroynowskis. Lietuvos teisininkas, ekonomistas, religinis veikėjas. 1799–1806 m. Vilniaus universiteto rektorius. Ekonominių dalykų dėstymo Vilniaus universitete pradininkas. Vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos fiziokratų.
20 d. 1869 m. gimė Juozas Tumas-Vaižgantas. Lietuvos rašytojas, publicistas, literatūrologas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas.
21 d. 1890 m. gimė Matas Šalčius. Lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas, keliautojas.
22 d. 1236 m. įvyko Saulės mūšis. Per pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą kalavijuočius prie Šiaulių Saulės mūšyje sutriuškino žemaičiai. Po mūšio sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, Kalavijuočių ordinas neteko visų Dauguvos kairiajame krante užkariautų baltų žemių ir 1237 m. tapo Vokiečių ordino autonomine šaka – Livonijos ordinu. Keliolika metų ordinai lietuvių žemių nepuldinėjo, tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
22 d. 1875 m. gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lietuvių dailininkas, kompozitorius, chorvedys, kultūros veikėjas.
22 d. 1932 m. gimė Algirdas Mykolas Brazauskas. Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis LR prezidentas (1993–98 m.). Kovo 11 Akto signataras.
22 d. 1935 m. gimė Virgilijus Kęstutis Noreika. Dainininkas, vienas geriausių Lietuvos tenorų, Nacionalinės premijos laureatas (2010 m.).
25 d. 1765 m. gimė Mykolas Kleopas Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos politikas. 1794 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas. Kompozitorius, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius.
26 d. 1841 m. gimė Antanas Vienažindys. Lietuvių poetas, katalikų kunigas. Lietuvių egzistencinės ir meilės lyrikos vienas pradininkų. Daugelis jo eilėraščių tapo liaudies dainomis.
26 d. 1914 m. gimė Marius Katiliškis. Lietuvių rašytojas. Vienas žymiausių lietuvių prozininkų. Garsiausi rašytojo romanai „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“.
27 d. Sudaryta Melno taika. 1422 m. LDK ir Lenkijos kariuomenių stovykloje prie Melno ežero Lenkijoje Vokiečių ordinas sudarė su Lietuva ir Lenkija taikos sutartį ir nustatė sienas tarp valstybių. Ordinas galutinai atsisakė Užnemunės ir Žemaitijos, bet jam liko Nemuno žemupio dešiniojo kranto 2 mylių pločio lietuviškų žemių ruožas, nuo XX a. vadinamas Klaipėdos kraštu. Melno taika visam laikui pripažino Lietuvai Žemaitiją ir Užnemunę, bet netenkino nė vienos pusės: Lietuvos – nes atskyrė vakarines lietuvių žemes ir jose besiformuojančią Mažąją Lietuvą, Ordino – dėl to, kad Lietuvai tekęs pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios perskyrė Vokiečių ir Livonijos ordinus. Melno sutarties nustatyta siena išliko iki 1919 m. Versalio taikos.
27 d. 1605 m. Salaspilio mūšyje netoli Rygos Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė sutriuškino švedų kariuomenę, kuri tuo metu laikyta stipriausia Europoje. Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas. Pats Karolis IX su kariuomenės likučiais išplaukė atgal į Švediją. Ryga buvo išgelbėta nuo švedų.
28 d. 1533 m. gimė Steponas Batoras. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1576). 1571–76 Transilvanijos (priklausė Vengrijai) kunigaikštis.
28 d. 1867 m. gimė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, viena iš seserų pseudonimu Lazdynų Pelėda. Seserų kūryba yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje.
28 d. 1939 m., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Maskvoje buvo pasirašyta SSRS ir Vokietijos sutartis dėl sienų ir draugystės. Agresorės pasidalino Lenkiją – rytinė dalis atiteko SSRS, šiaurinė ir vakarinė dalis – Vokietijai, likusioje teritorijoje vokiečiai sukūrė Generalinę guberniją. Pagal sutarties slaptąjį protokolą visos Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija) atiteko SSRS įtakos sferai. Estija, Latvija ir Lietuva buvo ultimatyviai priverstos sudaryti savitarpio pagalbos sutartis su Sovietų sąjunga ir įsileisti jos karines įgulas, Suomija ultimatumą atmetė.
29 d. 1823 m. gimė Vladislavas Sirokomlė. Tikrasis vardas ir pavardė Ludwik Kondratowicz, lenkų ir lietuvių poetas, publicistas, žymus romantizmo atstovas. Parašė Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygų, kuriose perteikta meilė Lietuvai, ypatinga gamtos, peizažo pajauta.
30 d. 1882 m. gimė Pranciškus Baltrus Šivickis. Lietuvos ir JAV zoologas, Kauno universiteto profesorius, KU Geografijos katedros vedėjas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1956).
30 d. 1940 m. gimė Dalia Tamulevičiūtė. Viena žymiausių lietuvių teatro režisierė, pedagogė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2003 m.).
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Spalio mėnesį
1 d. 1885 m. gimė Mykolas Krupavičius. Lietuvos kunigas, politikos ir visuomenės veikėjas, Krikščionių demokratų partijos vienas įkūrėjų ir vadovų, žemės ūkio ministras(1923–1926). Su kitais parengė žemės reformos įstatymą ir ją įgyvendino. Emigracijoje vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui.
2 d. 1951 m. sovietai pradėjo Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Osen“ (Ruduo). Ją vykdė 15 tūkst. saugumo darbuotojų, kariškių, milicininkų, stribų ir apie 8000 sovietinių aktyvistų. Per dvi dienas buvo ištremta 16 150 žmonių, iš jų 5278 vaikai. Per visus 1951 metus iš Lietuvos iš viso buvo ištremta 21 177 gyventojai.
3 d. 1458 m. gimė Šventasis Kazimieras. Šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – kovo 4 d.
3 d. 1890 m. gimė Vincas Grybas. Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių 20 a. 1 pusės lietuvių skulptorių.
4 d. 1893 m. gimė Stasys Girėnas. Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą. 
6 d. 1745 m. gimė Pranciškus Smuglevičius. Įžymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas.
9 d. 1850 m. gimė Vincas Pietaris. Gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius.
9 d. 1908m. gimė Jonas Švedas. Lietuvių dirigentas, kompozitorius, trombonininkas, pedagogas. 1940 m. įkūrė Valstybinį dainų ir šokių ansamblį (dabar "Lietuva") ir iki 1962 m. (su pertrauka) buvo jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
10 d. 1904 m. gimė Liudas Truikys. Dailininkas, scenografas, dekoratyvinės dailės dėstytojas.
11 d. 1928 m. gimė Saulius Sondeckis. Lietuvių smuikininkas, dirigentas, pedagogas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1999 m.).
13 d. 1873 m. gimė Mikas Petrauskas. Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas. Pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą sukūrė ir pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“.
13 d. 1929 m. gimė Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Tyrė lietuvių tautosaką ir Europos kultūrą. Lietuvos nacionalinė premija (1998 m.).
13 d. 1949 m. gimė Aldona Česaitytė Nenėnienė. Lietuvių rankininkė. 1976 m. ir 1980 m. olimpinė čempionė.
15 d. 1892 m. gimė Vladas Kuzma. Chirurgas. 1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. Padarė apie 20 000 sudėtingų operacijų. Neturtinguosius gydė nemokamai.
16 d. 1950 m. gimė Jonas Katakinas. Lietuvių baleto artistas, pedagogas.
18 d. 1890 m. gimė Leonas Bistras. Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas. 1922–1923 m. ir 1925 m. Seimo pirmininkas. 1923–1925 m., 1926–1927 m. ir 1939 m. švietimo ministras. 1925–1926 m. ministras pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras.
18 d. 1906 m. gimė Romualdas Juknevičius. Vienas žymiausių lietuvių teatro režisierių, aktorius, teatro pedagogas.
18 d. 1911 m. gimė Julijonas Steponavičius. Vilniaus arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.
18 d. 1932 m. gimė Vytautas Landsbergis. Lietuvos valstybės, politikos ir kultūros veikėjas, kultūros istorikas, pianistas, muzikologas. 1990–92 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Kovo 11 Akto signataras.
19 d. 1882 m. gimė Vincas Krėvė-Mickevičius. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
21 d. 1906 m. gimė Petras Aleksandravičius. Lietuvių skulptorius. Sukūrė paminklinių skulptūrų (L.Ivinskio Kuršėnuose, 1958 m., Žemaitės Vilniuje, 1970 m., A.Vienuolio Anykščiuose, 1982 m., J.Jablonskio Marijampolėje, 1992 m.).
23 d. 1810 m. gimė Henrikas Dmachauskas. Skulptorius, 1830 ir 1863 m. sukilimų dalyvis. Užsienyje gyveno ir kūrė Henry D.Saunderso slapyvardžiu. Sukūrė Vilniaus katedros šv.Vladislovo skulptūrą.
25 d. Nuo 1994 m. spalio 25‑oji minima kaip Konstitucijos diena.1992 m. konstituciniu referendumu, vykusiu kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu, buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lapkričio 2 d. įsigaliojusi Konstitucija Lietuvoje atkūrė Prezidento instituciją.
26 d. 1799 m. gimė Simonas Stanevičius. Lietuvių poetas, folkloristas, istorikas. Pirmasis profesionalus lituanistas filologas. Parašė 6 pasakėčias ir odę „Šlovė žemaičių“, kuri yra pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių kalba.
26 d. 1930 m. gimė Ona Narbutienė. Lietuvių muzikologė, pedagogė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (1999 m.). 2008 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija įsteigė O.Narbutienės premiją už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą.
28 d. 1793 m. gimė Simonas Daukantas. Vienas žymiausių Lietuvos istorikų, švietėjas, tautinio atgimimo veikėjas, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius.
30 d. 1728 m. gimė Martynas Počobutas. Lietuvos astronomas ir matematikas, Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas. Vadovavo universiteto observatorijos rekonstrukcijai, aprūpino ją naujausiais instrumentais, 1777 m. aptiko naują žvaigždyną – Poniatovskio Taurą.
31 d. 1876 m. gimė Antanas Žmuidzinavičius. Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas. Sukaupė lietuvių liaudies dailės dirbinių, archeologinių, etnografinių senienų, velnių kolekciją.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Lapkričio mėnesį
2 d. 1862 m. gimė Jonas Mačiulis-Maironis. Žymiausias 19 a. pabaigos–20 a. pradžios lietuvių poetas, katalikų kunigas. Prelatas.
3 d. 1926 m. gimė Valdas Adamkus. Penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998–2003 m. ir 2004–2009 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas, ekologas.
4 d. 1930 m. gimė Vytautas Andziulis. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, spaustuvininkas. 1978–1981 m. Salių kaime prie Kauno po savo gyvenamuoju namu buvo įrengęs nelegalią spaustuvę‑leidyklą „ab“. Joje 1981–1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokius antisovietinio pasipriešinimo leidinius.
5 d. 1885 m. gimė Vladas Jurgutis. Lietuvių politikas, ekonomistas. Lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas. Pirmasis Lietuvos banko valdytojas, vadinamas lito tėvu.
6 d. 1879 m. gimė Kazimieras Būga. Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“. Nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę.
6 d. 1938 m. gimė Leonardas Gutauskas. Lietuvių rašytojas, tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001 m.)
7 d. 1790 m. gimė Karolis Podčašinskis. Lietuvių architektas, architektūros teoretikas. Vėlyvojo klasicizmo atstovas. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje. Svarbiausias projektas – Šv.Jonų bažnyčios rekonstrukcija.
8 d. 1784 m. gimė Teodoras Narbutas. Lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. Svarbiausias veikalas – lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ – pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija. Didžiausiame savo apimtimi Lietuvos istorijos veikale aprašomi įvykiai nuo seniausių laikų iki paskutinio Gediminaičio Žygimanto Augusto mirties 1572 m.
8 d. 1884 m. gimė Zigmas Žemaitis. Lietuvos fizikas, matematikas, kultūros ir visuomenės veikėjas. VU rektorius.
8 d. 1931 m. gimė Jurgis Mačiūnas. Lietuvių išeivijos menininkas. Dailininkas avangardistas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas.
8 d. 1950 m. gimė Ričardas Gavelis. Lietuvių rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų. Jo romanas „Vilniaus pokeris“ žymi lietuvių tradicinės prozos lūžį.
13 d. 1806 m. gimė Emilija Pliaterytė. Grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark.
13 d. 1885 m. gimė Martynas Yčas. Lietuvių politikas, visuomenės veikėjas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų (1914 m.), 1915–1917 m. pirmininkas. Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. nepriklausomos Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės, 1918–1919 m. finansų ministras.
14 d. 1866 m. gimė Justinas Staugaitis. Vyskupas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas. Prelatas (1924 m.). Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo, I ir II Seimų narys, 1923–1924 m. ir 1926 m. Seimo pirmininkas.
14 d. 1890 m. gimė Vytautas Kairiūkštis. Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas.
14 d. 1925 m. gimė Vaclovas Intas. Gydytojas, akmenų kolekcininkas. 1957 m. Mosėdyje įkūrė unikalių akmenų muziejų.
14 d. 1961 m. gimė Jurga Ivanauskaitė. 20–21 a. lietuvių rašytoja, dailininkė. Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.). 2008 m. įsteigta Jurgos Ivanauskaitės vardo premija. 
16 d. 1893 m. gimė Kazys Binkis. 20 a. pradžios lietuvių rašytojas, avangardistas, žymiausias keturvėjininkas.
17 d. 1520 m. gimė Martynas Mažvydas. 16 a. lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios knygos lietuvių kalba parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
17 d. 1904 m. gimė Salomėja Nėris. Lietuvių poetė.
18 d. 1881 m. gimė Juozas Zikaras. Vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius.
21 d. 1952 m. gimė Eimuntas Nekrošius.Vienas žymiausių 20–21 a. lietuvių teatro režisierių. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1997 m.).
23 d. 1851 m. gimė Jonas Basanavičius. 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas. Parengė pirmuosius Aušros numerius (1883). Didžiojo Vilniaus seimo, Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius. Lietuvių konferencijos (1917 m.) pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys. Vasario 16 Akto signataras.
23 d. 1881 m. gimė Petras Rimša. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės lietuvių skulptorių, grafikas, medalistas.
24 d. 1714 m. gimė Tomas Žebrauskas. Astronomas, matematikas ir architektas, kunigas jėzuitas. Reformavo tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, įkūrė fizikos ir astronomijos kabinetus. Parengė Vilniaus universiteto observatorijos projektą, buvo pirmasis jos direktorius. Rekonstravo Šv.Ignoto bažnyčią Vilniuje, suteikė jai rokoko formas.
24 d.1930 m. gimė Adolfas Laimutis Telksnys. Inžinierius elektrotechnikas, informatikas. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2008 m.).
26 d.1926 m. gimė Galina Dauguvietytė. 20–21 a. lietuvių televizijos režisierė, scenaristė, aktorė. Adovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.).
27 d.1881 m. gimė Konstantinas Šakenis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1927–1934 m. švietimo ministras. 1934–1940 m. valstybės kontrolierius. 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1930 m.), Gedimino 1 laipsnio (1938 m.) ordinais.
27 d.1926 m. gimė Laimonas Noreika. 20–21 a. lietuvių aktorius. Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1993 m.), Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.)
27 d. 1929 m. gimė Vytautas Statulevičius. Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1972 m.).
28 d. 1911 m. gimė Beatričė Grincevičiūtė. 20 a. lietuvių dainininkė (sopranas). Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. Nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai. 
29 d. 1901 m. gimė Juozas Grušas. 20 a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų. Parašė per 20 draminių veikalų – „Herkus Mantas“, (1957), „Meilė, džiazas ir velnias“, (1967), „Barbora Radvilaitė“ (1971), „Švitrigaila“ (1976) ir kt.
29 d. 1910 m. gimė Antanas Škėma. Lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius. Vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų. Garsiausias kūrinys – romanas Balta drobulė (1958).
30 d. 1427 m. gimė Kazimieras Jogailaitis. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų. Pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis. Jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas. Manoma, kad Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai.
30 d. 1768 m. gimė Andrius Sniadeckis. Chemikas, gydytojas. Biochemijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba „Chemijos pradmenys“ (Początki chemiji 2 t. 1800 m., lietuvių kalba 2004 m.).
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Gruodžio mėnesį
1 d. 1882 m. gimė Levas Karsavinas. Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba.
2 d. 1612 m. gimė Jonušas Radvila. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas, Kėdainių sutarties (1655 m) iniciatorius. Vadovavo LDK kariuomenei per Bohdano Chmelnyckio ukrainiečių kazokų sukilimą ir per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Rusija.
2 d. 1884 m. gimė Vaclovas Biržiška. Kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisėtyrininkas administratyvistas, enciklopedininkas, Lietuvos universiteto profesorius.
2 d. 1886 m. gimė Pranas Dovydaitis. 20 a. Lietuvos valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas. Vasario 16 Akto signataras. Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos ministras pirmininkas (1919). Apie 40 laikraščių ir žurnalų leidimo iniciatorius.
3 d. 1898 m. gimė Robertas Antinis. Lietuvos dailininkas, skulptorius. Didžiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – dekoratyvinės skulptūros (Eglė žalčių karalienė 1958, pastatyta 1960 Palangoje, Dūdorius 1963, pastatyta 1975 Panevėžyje, Kova 1970, pastatyta 1981 Kaune, Bičiulystė, pastatyta 1981 Klaipėdoje)
3 d. 1910 m. gimė Vladas Drėma. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. Nacionalinės premijos laureatas (1992 m.)
4 d. 1871 m. gimė Liudvikas Stulpinas. Lietuvos jūrininkas, jūrų kapitonas. Pirmasis Lietuvos Respublikos uosto Klaipėdoje viršininkas. Prisidėjo kuriant Lietuvos laivyną, Jūrininkų mokyklą, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius.
4-5 d. 1905 m. Vilniuje, Vilniaus miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) vyko lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, liekant Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą. Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.
16 d. 1882 m. gimė Tadas Ivanauskas. Lietuvių gamtininkas zoologas, gamtosaugos pradininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). 1937 m. jo iniciatyva įsteigtas Žuvinto rezervatas, 1938 m. – Kauno zoologijos sodas.
17 d. 1866 m. gimė Kazys Grinius. Trečiasis Lietuvos prezidentas, lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas. Gydytojas.
19 d. 1863 m. gimė Pranas Mašiotas. Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas.
19 d. 1908 m. gimė Vytautas Valteris Jonas Budriūnas. Lietuvių ir JAV krepšininkas. Metimų į krepšį pašokus viena ranka ir kabliu vienas pradininkų. 1939 m. Europos krepšinio čempionas (pelnė 73 taškus).
19 d. 1964 m. gimė Arvydas Sabonis. Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. 1988 m. olimpinis čempionas, 1992 m. ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, 1982 m. pasaulio čempionas. 6 kartus (1984–1999 m.) geriausias Europos metų krepšininkas. Pirmasis iš Lietuvos krepšininkų 2010 m. įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, 2011 m. į NBA Krepšinio šlovės muziejų.
20 d. 1884 m. gimė Juozas Gruodis. Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.
20 d. 1903 m. gimė Antanas Šabaniauskas. 20 a. lietuvių dainininkas (lyrinis tenoras). Lietuvių profesionaliosios estrados pradininkas.
20 d. 1919 m. gimė Eduardas Balsys. Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
20 d. 1930 m. gimė Henrikas Šablevičius. Lietuvių dokumentinio kino klasikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1989). Gedimino ordino Riterio kryžius (2001), Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, ne vienos lietuvių kino dokumentininkų kartos mokytojas. Žymiausi mokiniai: J. Lapinskaitė, A. Matelis, A. Stonys.
20 d. 1932 m. gimė Vladas Vildžiūnas. Lietuvių skulptorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2012 m.).
22 d. 1885 m. gimė Kipras Petrauskas. Žymus Lietuvos dainininkas (tenoras). 1920 m. su kitais Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais įkūrė profesionalųjį lietuvių operos teatrą – Operos vaidyklą. Tais pačiais metais gruodžio 31 d. šio teatro pirmajame spektaklyje – G.Verdi operoje „Traviata“ – dainavo Alfredo partiją.
24 d. 1798 m. gimė Adomas Mickevičius. Lietuvos ir Lenkijos poetas. Kilęs iš senos lietuvių bajorų šeimos, kuri laikė save lietuviais, bet kalbėjo lenkiškai. Į literatūros istoriją įėjo kaip kovingas romantikas. Istorinėse poemose „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“ aukštino lietuvių kovas su kryžiuočiais.
24 d. 1922 m. gimė Jonas Mekas 20–21 a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas. Vienas žymiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų. Lietuvos nacionalinė premija (1995 m.).
24 d. 1940 m. gimė Bronius Radzevičius. Lietuvos prozininkas. Žymiausiame romane „Priešaušrio vieškeliai“ atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1991 m.)
30 d. 1860 m. gimė Jonas Jablonskis. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Išdėstė bendrinės lietuvių kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.
31 d. 1858 m. gimė Vincas Kudirka. Prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos himno autorius.
31 d. 1860 m. gimė Silvestras Žukauskas. Lietuvos karo veikėjas, vyriausiasis kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karo generolas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Sausio mėnesį
1 d. Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Kazio Škirpos, iškėlė Lietuvos trispalvę. Nuo 1997 m. sausio 1-ąją švenčiama Lietuvos vėliavos diena.
1 d. 1467 m. gimė Žygimantas Senasis.Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (nuo 1506). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos iš Habsburgų dinastijos sūnus. Jam valdant Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo bei Renesanso idėjos ir kultūra. Kovojo su reformacija.
1 d. 1714 m. gimė Kristijonas Donelaitis. Lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Garsiausias kūrinys - poema „Metai“ (apie 1760–1775 m.).
1 d. 1889 m. gimė Juozas Tallat Kelpša. Kompozitorius ir dirigentas.
1 d. 1938 m. gimė Norbertas Vėlius. Lietuvių etnografas ir religijotyrininkas.
2 d. 1879 m. gimė Adomas Varnas. Dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas.
2 d. 1924 m. gimė Henrikas Vancevičius. Lietuvių teatro režisierius, aktorius. Režisavo daugiau kaip 60 dramos ir operos spektaklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014 m.).
3 d. 1872 m. gimė Jonas Vileišis. 20 a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. A.Vileišio ir P.Vileišio brolis. Teisininkas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. vidaus reikalų ir finansų ministras. 
3 d. 1879 m. gimė Steponas Kairys. 20 a. pirmos pusės Lietuvos politinis veikėjas, publicistas. Vienas Lietuvių konferencijos (1917 m.) rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. Steigiamojo ir kitų seimų narys. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas organizatorių, pirmasis pirmininkas.
3 d. 1943 m. gimė Petras Bingelis. Lietuvių choro dirigentas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.).
4 d. 1925 m. gimė Zigmas Zinkevičius. Vienas žymiausių 20 a. Lietuvos kalbininkų, daugelio mokslo akademijų narys, 1996–1998 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
4 d. 1941 m. gimė Romas Pakalnis. Miškų ūkio inžinierius, ekologas, visuomenės veikėjas. 2012–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių kraštovaizdžio ekologijos ir aplinkos apsaugos temomis. V.Adamkaus premijos laureatas (1996 m.)
5 d. 1931 m. gimė Kazys Napaleonas Kitkauskas. Lietuvių architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Buvo Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas, 1985 m. su kitais surado per Antrąjį pasaulinį karą paslėptą Vilniaus arkikatedros lobyną ir padėjo jį išsaugoti. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
5 d. 1947 m. gimė Regimantas Midvikis. Lietuvių skulptorius. Žinomiausi kūriniai – Karaliaus Mindaugo, 2003 m., broliams Vileišiams, pastatytas 2018 m., abu Vilniuje, M. Mažvydo, 1997 m., Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m., abu Klaipėdoje, režisieriaus J.Miltinio Panevėžyje, 2007 m., Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, 2008 m. ir kt. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.).
6 d. 1893 m. gimė Vincas Mykolaitis-Putinas. Lietuvių rašytojas, vertėjas, literatūrologas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais – eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ (1927 m.) ir romanu „Altorių šešėly“ (1932-1933 m.).
6 d. 1894 m. gimė Kazys Ladyga. Lietuvos kariuomenės veikėjas. Generolas leitenantas (1925 m.). Nepriklausomybės kovų dalyvis.
6 d. 1905 m. gimė Kazys Boruta. Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Žymiausias kūrinys – romanas „Baltaragio malūnas“ (1945 m.).
7 d. 1910 m. gimė Pranas Lubinas. 20 a. Jungtinių Amerikos Valstijų ir lietuvių krepšininkas. 1936 m. olimpinis čempionas (su Jungtinių Amerikos Valstijų rinktine), 1939 m. Europos čempionas (su Lietuvos rinktine). Lubino dėka vyrų ir moterų krepšinio rinktinės pasiekė reikšmingų laimėjimų ir Lietuvoje labai išpopuliarėjo krepšinis.
8 d. 1896 m. gimė Steponas Darius. Legendinis lietuvių lakūnas, karo lakūnas, sportininkas, vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje sportą. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanicai“ perskrido Atlanto vandenyną.
9 d. 1776 m. gimė Liudvikas Gediminas Rėza. Evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas. 1818 m. pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos, oder littauische Volkslieder“, nusiuntė šį rinkinį Johannui Wolfgangui Goethe.
9 d. 1928 m. gimė Irena Veisaitė. Literatūrologė ir teatrologė.
12 d. 1927 m. gimė Algirdas Eugenijus Steponavičius. Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.). Nutapė daugiafigūrių sienų tapybos kompozicijų vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje ir vaikų sanatorijoje „Pušelė“ Valkininkuose (kūrinio skaitmeniniu būdu atkurtas fragmentas yra MO muziejuje Vilniuje). Šie iki mūsų dienų neišlikę darbai buvo vieni novatoriškiausių ir originaliausių aštuntojo dešimtmečio kūrinių.
13 d. Laisvės gynėjų diena. Sausio tryliktoji. SSRS agresijos Lietuvoje karinė akcija. 1991 m. naktį į sausio 13 d. SSRS kariniai daliniai jėga užėmė televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto bei kai kuriuos kitus pastatus, nutraukė Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas. Per šturmą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų (Loreta Asanavičiūtė (23 m.), Virginijus Druskis (21 m.), Darius Gerbutavičius (17 m.), Rolandas Jankauskas (22 m.), Rimantas Juknevičius (24 m.), Alvydas Kanapinskas (38 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52 m.), Vidas Maciulevičius (24 m.), Titas Masiulis (28 m.), Alvydas Matulka (35 m.), Juozas Apolinaras Povilaitis (53 m.), Ignas Šimulionis (17 m.), Vytautas Vaitkus (47 m.)). Vytautas Koncevičius (49 m.) nuo patirtų sužalojimų mirė vasario mėn. Apie 700 žmonių buvo sužeista, padaryta daug materialių nuostolių.
13 d. 1873 m. gimė Juozapas Gudavičius. Lietuvių kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.
13 d. 1880 m. gimė Jovaras (tikroji pavardė Jonas Krikščiūnas). Knygnešys ir poetas. Jo eilėraščiai „Ko liūdi, berželi?“, „Tylus, tylus vakarėlis“ ir kiti virto liaudies dainomis.
13 d. 1892 m. gimė Vladas Lašas. Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas, politinis bei visuomenės veikėjas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje.
13 d. 1947 m. gimė Jurgis Kunčinas. Lietuvos rašytojas, vertėjas.
14 d. 1881 m.gimė Jonas Vabalas‑Gudaitis. Lietuvių pedagogas ir psichologas. Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje pedagogikoje taikė sąveikos principą. Sukūrė sinergazijos terminą.
14 d. 1904 m. gimė Viktoras Vizgirda. Lietuvių tapytojas.
15 d. 1771 m. gimė Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Lietuvių kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas.
15 d. 1947 m. gimė Stasys Povilaitis. Lietuvių popdainininkas, dainų tekstų autorius.
16 d. 1915 m. gimė Algirdas Petrulis. Lietuvių tapytojas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.).
17 d. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas. Vyskupas, poetas, kalbininkas ir matematikas. Žymiausias kūrinys -- poema „Anykščių šilelis“ (parašyta 1858–1859 m., išspausdinta 1860–1861 m. Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose). 
18 d. 1897 m. gimė Balys Buračas. Lietuvių etnografas, fotografas. Keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, kryžius, tautodailės dirbinius, išliko apie 11 tūkst. jo užfiksuotų negatyvų. Užrašė daugiau kaip 3500 dainų, 200 raudų, paliko 800 papročių aprašymų. Sudarė daugiau kaip 3600 margučių kolekciją.
19 d. 1944 m. gimė Gediminas Girdvainis. Lietuvių kino, teatro aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2007 m.)
20 d. 1785 m. gimė Teodoras fon Grotusas. Lietuvos fizikochemikas. Paskelbė pirmąją elektrolizės teoriją. Tirdamas šviesos sąveiką su medžiaga 1815 m. atrado fosforescencijos dėsnį, 1818 m. – svarbius fotocheminius dėsnius. 1994 m. Lietuvos mokslų akademija įkūrė Th. von Grotthusso fondą, įsteigė premiją ir kasmetinę stipendiją, nuo 1995 m. teikiamas medalis.
21 d. 1938 m. gimė Rūta Staliliūnaitė. Lietuvių teatro ir kino aktorė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998 m.). Lietuvos nacionalinė premija (2008 m.).
23 d. 1897 m. gimė Ieva Simonaitytė. Klaipėdos krašto rašytoja. Žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.
23 d. 1921 m. gimė Birutė Marija Gimbutienė. Lietuvių archeologė, archeomitologijos pradininkė. Filos. dr. (1946). Kalifornijos universiteto garbės profesorė (1975), Vilniaus universiteto garbės daktarė (1993).
24 d. 1885 m. gimė Pranas Mažylis. Gydytojas akušeris ginekologas.1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, vėliau – savo privačią akušerijos–ginekologijos ligoninę. 1926 m. jo iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Kaune pradėta perpilti kraują, radžio spinduliais gydyti vėžį. Pasaulio tautų teisuolis (2006 m.).
25 d. 1851 m. gimė Petras Vileišis. Lietuvių tautinio judėjimo organizatorius ir mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas. Inžinierius. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių ir geležinkelio tiltų specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų. Buvo laikraščio „Aušra“ leidimo vienas iniciatorių ir autorių, „Aušrą“ ir „Varpą“ rėmė savo lėšomis. 1904 m. pabaigoje įsteigė spaustuvę ir daugiausia savo lėšomis pradėjo leisti pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Daug prisidėjo prie Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų įkūrimo.
25 d. 1890 m. gimė Paulius Galaunė. Lietuvių grafikas, meno istorikas ir muziejininkas. Pirmasis pasiūlė rengti bažnytinio meno ir ekslibrisų parodas Lietuvoje, kaupė ir tyrė tautodailės ir profesionaliosios dailės kūrinius, rūpinosi Lietuvos kultūros paminklų registravimu, apsauga ir grąžinimu į Lietuvą.
26 d. Livonijos karo Ulos mūšis. 1564 m. mūšyje Vitebsko apskrityje prie Dauguvos intako Ulos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo ir lauko etmono Grigaliaus Chodkevičiaus, sumušė Rusijos (Maskvos) kariuomenę. Ulos mūšis ir netrukus po jo įvykęs Oršos mūšis LDK kariuomenę išgarsino visoje Europoje. Po šių pergalių Livonijos kare buvo sustabdytas Rusijos veržimasis į Lietuvą.
27 d. 1908 m. gimė Antanas Maceina. Vienas žymiausių 20 amžiaus lietuvių filosofų. Jam turėjo įtakos katalikiškoji neotomistinė filosofija, egzistencinė filosofija. Teigė, kad lietuvių kultūra yra autonomiška, jai būdinga krikščioniškasis turinys ir tautinė lietuviška forma.
28 d. 1835 m. gimė Vincas Svirskis. Lietuvių tautodailininkas skulptorius, kryždirbys. Knygnešys.
28 d. 1872 m. gimė Kazimieras Steponas Šaulys Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios veikėjas. Prelatas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
31 d. 1926 m. gimė Vytautas Klova. Lietuvos kompozitorius ir pedagogas. Žymiausias jo kūrinys – opera „Pilėnai“ (1956 m.).
31 d. 1937 m. gimė Regimantas Adomaitis. Lietuvių aktorius. Teatre suvaidino daugiau kaip 60 vaidmenų. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kino ir televizijos filmuose. Lietuvos nacionalinė premija (2014 m.), Auksinis scenos kryžius (2017 m.).
31 d. 1939 m. gimė Romualdas Ozolas. Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas. Filologas, filosofas. Kovo 11 Akto signataras.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
Įžymių žmonių gimimo datos, kitos svarbios Lietuvos datos
Vasario mėnesį
2 d. 1949 m vasario 2–22 d. netoli Radviliškio įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavime buvo įkurta bendra politinė ir karinė vadovybė – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba (pirmininkas ir laikinasis Ginkluotųjų pajėgų vadas J.Žemaitis), priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija, kuri skelbė, kad teisėta aukščiausioji valdžios institucija Lietuvoje yra partizanų vadovybė, kovos tikslas – nepriklausomos, demokratinės ir parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas.
2 d. 1536 m. gimė Petras Skarga. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologas. Jėzuitas. 1579–1582 m. Vilniaus universiteto rektorius (pirmasis).
2 d. 1838 m. gimė Konstantinas Kalinauskas. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vienas vadų.
2 d. 1852 m. gimė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų, rašytojas, teatro veikėjas. Buvo aktyvus teatro teoretikas, kritikas, aktorius bei režisierius. Svarbiausias kūrinys – drama „Blinda, svieto lygintojas“, kurią sukūrė Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu.
2 d. 1896 m. gimė Balys Sruoga. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Žymiausias kūrinys – „Dievų miškas“ (1945 m.).
4 d. 1515 m. gimė Mikalojus Radvila Juodasis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas. Vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių 16 a. vidurio LDK didikų, jos valstybinės nepriklausomybės gynėjas.
4 d. 1746 m. gimė Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška. Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas. Vienas 1794 m. sukilimo organizatorių, jo vyriausiasis vadas.
4 d. 1926 m. gimė Konstantinas Bogdanas. Vienas žymiausių skulptorių. Reikšmingiausi jo darbai yra Kristijono Donelaičio paminklas Vilniuje, Juozo Gruodžio Kaune, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams ir tremtiniams Žeimiuose ir kt. Taip pat sukūrė pop muzikos kūrėjo Franko Zappos paminklą Vilniuje.
4 d. 1943 m. gimė Sigitas Geda. Vienas žymiausių lietuvių poetų. Lietuvos nacionalinės (1994 m.), Jotvingių (1994 m.) ir kitų premijų laureatas.
5 d. 1864 m. gimė Cemachas Šabadas. Vilnietis gydytojas, visuomenės veikėjas. I pasaulinio karo metais su kitais padėjo likviduoti Švenčionyse choleros epidemiją. Buvo labai populiarus gydytojas, vaikus ir vargšus gydė nemokamai. Rusų rašytojas K. Čiukovskis jį pasirinko pasakos „Daktaras Aiskauda“ pagrindinio herojaus prototipu.
5 d. 1884 m. gimė Mečislovas Reinys. Katalikų dvasininkas, arkivyskupas, filosofas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, paskelbtas kankiniu. 1944 m. sovietai bandė M.Reinį priversti Bažnyčios vyresnybės vardu pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos partizanus, kviečiantį juos legalizuotis, bet arkivyskupas atsisakė. 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais buvo suimtas. 1953 m. mirė Vladimiro kalėjime.
8-10 d. 1919 m. vasario 8-10 d. vyko Kėdainių kautynės. Vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusia Sovietų Rusijos kariuomene. Jos vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė (900–1000 karių su kulkosvaidžiais, artilerija) 1919 m sausį užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė apie 200 savanorių. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Sovietų Rusijos kariuomenei, ji pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais puolė Šėtą. Neatlaikę lietuvių ir vokiečių spaudimo, priešo daliniai pasitraukė į Bukonis. Per Kėdainių kautynes Sovietų Rusijos kariuomenė neteko daug karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Vasario 9 d. žuvo Povilas Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.
9 d. 1928 m. gimė Antanas Terleckas. Vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų. 1976–1977 m. su kitais leido leidinį „Laisvės šauklys“, nuo 1979 m. – „Vytis“. 1978 m. su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą ir tapo jos vadovu. Vienas mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje (1987 m.) organizatorių.
9 d. 1930 m. gimė Vytautas Petras Bložė. Lietuvių poetas. Jotvingių premijos (1986 m.), „Poezijos pavasario“ (1997 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1991 m.) laureatas.
10 d. 1876 m. gimė Pranas Vaičaitis. Lietuvių poetas, vertėjas.Elegijos žanro(eilėraštis, kuriam būdinga graudulio, prarastos laimės, susimąstymo motyvai, švelnaus liūdesio nuotaika) pradininkas lietuvių lyrikoje.
10 d. 1906 m.gimė Stasys Antanas Bačkis. Lietuvos diplomatas. Nuo 1930 m. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1983–1991 m. Lietuvos diplomatijos šefas. Apdovanotas Gedimino 3 (1937 m.), 2 (1994 m.), 1 (1996 m.) laipsnio ordinais.
11 d. 1905 m. gimė Antanas Miškinis. Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas. Iškilo kaip vienas ryškiausių ketvirtojo dešimtmečio poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinę lietuvių lyriką su Vakarų modernizmu. „Poezijos pavasario“ laureatas (1981 m.).
11 d. 1909 m. gimė Anicetas Simutis. Lietuvos diplomatas. Diplomatinėje tarnyboje išbuvo ilgiausiai iš visų tarpukario Lietuvos diplomatų. 1991–1994 m. pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Tautose.
11 d. 1932 m. gimė Algimantas Mackus. Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos lietuvių išeivijos poetas ir literatūros kritikas. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
12 d. 1870 m. gimė Jonas Smilgevičius. Lietuvių visuomenės veikėjas. Ekonomistas. Lietuvių konferencijos (1917 m.) vienas organizatorių, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
12 d. 1901 m. gimė Juozas Mikėnas. Vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje. Vienas žymiausių jo darbų – skulptūra „Pirmosios kregždės“, kurios išdidinta kopija stovi Vilniuje šalia Nacionalinės dailės galerijos.
12-15 d. 1919 m. vasario 12-15 d. Alytaus kautynės. Lietuvos kariuomenės kautynės su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą. Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų apsupti ir užimti Kauną. Lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius gavęs žinių, kad prie miesto artėja apie 700 Raudonosios armijos karių, kartu su vokiečiais ruošėsi gintis. Raudonosios armijos daliniai 1919 m. vasario 12 d. pradėjo puolimą. Lietuviai ir vokiečiai atkakliai priešinosi, bet vasario 13 d. paliko miestą. Naktį iš vasario 14 d. vokiečių šarvuotasis traukinys ir lietuvių Pirmojo pėstininkų pulko kuopa puolė raudonarmiečius ir atsiėmė Alytų. Raudonosios armijos vadovybės strateginis planas užimti Kauną puolimu iš pietų žlugo. Vasario 13 d. ant medinio tilto žuvo A.Juozapavičius, pirmasis per Nepriklausomybės karą žuvęs lietuvių karininkas.
13 d. 1906 m. gimė Adolfas Šapoka. Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.
14 d. 1887 m. gimė Stasys Šimkus. Kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas.
14 d. 1893 m. gimė Kazys Bizauskas. Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. 1917–1920 m. Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius, Vasario 16 Akto signataras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, švietimo ministras. 1922–1931 m. atstovavo Lietuvai Vatikane, JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje.
14 d. 1907 m. gimė Bernardas Brazdžionis. Lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
16 d. 1886 m. gimė Albinas Rimka. Lietuvių ekonomistas, statistikas, spaudos, visuomenės, politinis veikėjas. Statistikos mokslo pradininkas Lietuvoje, pirmųjų statistikos vadovėlių lietuvių kalba autorius. 1922 m. žemės reformos projekto vienas pagrindinių kūrėjų. Nuo 2002 m. Lietuvos mokslų akademija kas 4 m. teikia Albino Rimkos premiją už geriausius mokslinius darbus ekonomikos srityje.
16 d. 1918 m. paskelbtas Vasario 16 Aktas. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 m. vasario 20 d., kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis. Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles, kai 1928 m. vasario 16 d. buvo minimas Vasario 16 Akto dešimtmetis, t. p. 1933 m. spausdinant A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas.
19 d. 1807 m. gimė Napoleonas Orda. Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikas ir literatas. Keliaudamas po Europą sukūrė labai tikslių, romantizuotų įvairių šalių gamtovaizdžių ir architektūros paminklų piešinių, tarp jų – daug Vilniaus ir Lietuvos vaizdų.
19 d. 1881 m. gimė Konradas Juozas Aleksa. Veterinarijos gydytojas, sociologas ir visuomenės veikėjas. Buvo Veterinarijos akademijos vienas kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, slapta studentams dėstė uždraustą genetikos kursą. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo buvo sovietų valdžios kritikuojamas ir persekiojamas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose iškastų žirgų griaučius, nustatė jų amžių, lytį, ūgį.
20 d. 1877 m. gimė Antanas Vivulskis. Lietuvių architektas, skulptorius. Sukūrė Trijų Kryžių paminklą Vilniuje (1916 m., 1950 m. nugriautas, 1989 atstatytas, architektas H. K. Šilgalis), T.Kosciuškos paminklinę lentą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (1917 m.). Suprojektavo Šiluvos koplyčią (1903 m.), Vilniaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčią (1913–1915 m.).
20 d. 1916 m. gimė Julius Juzeliūnas. Lietuvių kompozitorius, muzikos teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1990 m.).
21 d. 1871 m. gimė Jonas Garalevičius. Muzikos instrumentų meistras ir sklandytuvų konstruktorius. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Lietuvoje ir užsienyje suremontavo, restauravo ar perstatė apie 100 vargonų, pastatė naujų vargonų, tarp jų – Seinų katedroje ir Šiluvos bažnyčioje.
21 d. 1882 m. gimė Mykolas Sleževičius. Lietuvos valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Steigiamojo ir kitų seimų narys. 1918–1919 m. ir 1926 m. Lietuvos ministras pirmininkas; organizavo Lietuvos gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo.
21 d. 1939 m. gimė Nijolė Ambrazaitytė. Operos dainininkė, Kovo 11-osios Akto signatarė.
21 d. 1947 m. gimė Petras Dirgėla. Lietuvos rašytojas, istorinių romanų autorius. Simono Daukanto (1989 m.), Lietuvos rašytojų sąjungos (2002 m.), Lietuvos nacionalinės (2003 m.) premijų laureatas.
22 d. 1800 m. gimė Kanutas Ruseckas. Lietuvos tapytojas. Sukūrė daug peizažų, didžiulio pasisekimo sulaukė buitinių paveikslų ciklas, kuriame vaizdavo lietuvių valstiečius ( „Pjovėja“ 1844 m., „Lietuvaitė su verbomis“ 1847 m.).
22 d. 1953 m. gimė Romas Kalanta. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Protestuodamas prieš SSRS okupaciją, 1972 m. gegužės 14 d. susidegino Kaune.
23 d. 1891 m. gimė Petras Klimas. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, publicistas. Lietuvos Tarybos narys, sekretorius; Vasario 16 Akto signataras. 1923–1940 m. atstovavo Lietuvai Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.
24 d. 1990 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus (dalyvavo 71,7 % rinkėjų) laimėjo Sąjūdis.kovo 4–10 d. po pakartotinio balsavimo (dalyvavo 66,4 % rinkėjų) buvo išrinkti 133 deputatai; 1990 m lapkritį, po visų papildomų rinkimų 8 apygardose, Sąjūdis iš 141 gavo 96, LKP – 40, LKP (SSKP) – 5 mandatus. Pagal Sąjūdžio sąrašą 1990 03 buvo išrinkti 9 Lietuvos socialdemokratų partijos, 4 Lietuvos žaliųjų partijos, 3 Lietuvos demokratų partijos ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.
24 d. 1595 m. gimė Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lietuvos poetas, literatūros teoretikas. Jėzuitas. Laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje.
24 d. 1926 m. gimė Balys Gajauskas. Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Kovo 11 Akto (1990 m.) signataras.
25 d. 1917 m. gimė Kazys Varnelis. Dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, kolekcininkas ir bibliofilas. Sukaupė bibliofilinę biblioteką (į Lietuvą parvežta apie 9000 knygų). Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1998 m.). Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2007 m.).
26 d. 1885 m. gimė Aleksandras Stulginskis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras. 1918–1919 m. ministras be portfelio, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo pirmininkas. 1922–1926 m. Lietuvos Respublikos prezidentas.
28 d. 1801 m. gimė Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, liaudies švietėjas ir visuomenės veikėjas. Populiariausi M.Valančiaus kūriniai yra „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininikas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“.
29 d. 1896 m. gimė Juozas Urbšys. Tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas.
Informacijos šaltinis:
Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt.
www.šaltiniai.info – interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė.
Vikipedija - interneto enciklopedija.
